Pastogės ieškantys gyventojai tariamoms agentūroms šimtus litų moka už nieką.
Jokios garantijos, jokių įsipareigojimų ir jokio buto savininko sutikimo - už tokias „paslaugas“ nuomojamo būsto ieškantys gyventojai tariamoms agentūroms moka po kelis šimtus litų. Dažnai nelegaliai dirbantys tarpininkai išsisuka ir iš Mokesčių inspekcijos glėbio.
Sostinėje už „agentūrų“ paslaugas prašoma nuo 200 iki 700 litų. Aukso gyslą atradę verteivos tokius pinigus susižeria su minimaliomis išlaidomis.
„Duomenų bazė“ - spauda ir internetas
„Respublika“ atliko nedidelį eksperimentą - nepagailėjome tariamai agentūrai (su vienu darbuotoju) sumokėti 200 litų už informaciją apie nuomojamus būstus. Trumposiomis SMS gaudavome informaciją, paprastai - buto adresą, kambarių skaičių, kainą ir kontaktinį telefoną. Kiek įdėmiau panagrinėję, visus iš agentūros duomenų bazės neva gaunamus skelbimus radome internetiniuose skelbimų portaluose arba specializuotoje spaudoje. Dauguma butų, žinoma, jau buvo išnuomoti.
Tęsdami eksperimentą, į keletą interneto portalų įdėjome nuosavą skelbimą apie sostinėje išnuomojamą butą. Tuoj sulaukėme aibės skambučių: tik apie 20 proc. interesantų skelbimą rado savarankiškai, o kiti - iš agentūros. Negana to, iš anksčiau pasamdytos agentūros gavome SMS, kuria buvome informuoti apie tą patį skelbimą.
„Jau tris mėnesius agentūrai pinigus moku, ir nieko. Bandžiau buto ieškotis pats, bet kai tik specializuotoje spaudoje randu normalų skelbimą ir puolu skambinti - niekas nekelia ragelio. O po poros minučių SMS gaunu kvietimą kreiptis į agentūrą“, - „Respublikai“ skundėsi vienas į skelbimą atsiliepęs vaikinas.
Fiktyvūs skelbimai ir nemokamas ryšys
„Respublikai“ iš neoficialių šaltinių pavyko sužinoti, kad dažnas buto nuomos skelbimas internete ar specializuotoje spaudoje yra fiktyvus. Tokią taktiką tarpininkai naudoja dviem tikslais.
Pirma, pritraukiami potencialūs klientai. „Jie gudrauja. Apie tokius dalykus reikia nedelsiant informuoti Ekonominę policiją“, - „Respublikai“ sakė Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Mindaugas Almantas.
Antra, paprastai „agentūros“ į skelbimus deda išankstinio apmokėjimo mobiliojo ryšio kortelės, pvz., „Pildyk“, numerį. Kadangi kiekvienas įeinantis skambutis kortelės sąskaitą papildo 10 centų, didelis interesantų skaičius garantuoja beveik nemokamą mobilųjį ryšį.
Negana to, tarpininkai savo klientams dažnai duoda pasirašyti tariamą sutartį. Tiesa, vietos firmos atstovo parašui dokumente nėra, ant jo nededamas ir įmonės antspaudas. M.Almantas pabrėžia, kad tokia „sutartis“ jokios teisinės galios neturi, ir jeigu paslauga bus nesuteikta ar suteikta prastai, klientas neturės jokio įrodymo, kad kreipėsi į tarpininką.
Išsisuka ir nuo inspektorių
M.Almantas pripažįsta, kad nelegalūs nekilnojamojo turto tarpininkai dažnai išvengia atsakomybės, netgi jei VMI inspektoriai juos pričiumpa atlikdami reidą. Pagal galiojančius įstatymus pažeidėjui pakanka pažadėti, kad metų pabaigoje jis deklaruosiąs pajamas ir susimokėsiąs visus mokesčius.
„Jie pajamas deklaruoti gali iki kitų metų gegužės 1 d. Būna tokių, kurie taip ir padaro“, - sakė M.Almantas. VMI pasitikėjimo telefonu pernai ir šiemet gauti 96 pranešimai apie sukčiavimą nuomojant butus, gauta dar 50 skundų raštu. Atlikti 86 operatyviniai patikrinimai, išsiųsti 126 laiškai, kuriais VMI ragina verteivas deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius. Pernai po kontrolės veiksmų verslo liudijimus patalpų nuomai įsigijo 21 asmuo, 6 asmenys deklaravo pajamas.
VMI mėgina nelegalius tarpininkus bausti, tačiau reikia įrodyti, kad buvo vykdoma komercinė veikla. Reikalui atėjus iki teismo, VMI skirtos baudos dažnai anuliuojamos. Už nustatytus pažeidimus 2007-2008 m. skirta tik 3,1 tūkst. litų baudų.
Šarūnas ČERNIAUSKAS
