Ši istorija ne vienintelė, kai kambarių nuomotojai smurtauja prieš savo svečius. Ne taip seniai už grotų sėdo ispanas, išprievartavęs dvi pas jį apsistojusias amerikietes.
Tiesa, apie tokius ar panašius atvejus Lietuvoje žinių nėra. Tačiau aiškėja, kad gresiant panašiai nelaimei ar kilus konfliktui, vargu ar pas mus būtų įmanoma padėti. Aiškėja, kad mūsų šalyje butus ar kambarius nuomojantys per „Air B N B” sistemą nėra net registruoti.
Vilnietis Tomas prižiūri ir nuomoja aštuonis butus Vilniuje. „Air B N B” bendruomenei Lietuvoje atstovaujantis vyriškis pripažįsta, kad jokio registro, kiek ir kas užsiima Lietuvoje tokia veikla, nėra. Taigi nei kur apsigyvens turistai, ar mes patys, jeigu sumanytume nuvykti į kitą miestą - nežinia. Mat nėra jokio mechanizmo ir niekas nekontroliuoja, nei koks tai butas, nei ar atitinka elementarias higienos sąlygas.
Pasak Turizmo departamento, dabar norintieji nuomoti butą ar kambarį Valstybinėje mokesčių inspekcijoje gali rinktis, kaip deklaruoti – kaip trumpalaikę nuomą – jai jokie apribojimai netaikomi, arba kaip apgyvendinimo paslaugas – tada reikalingi higienos pasai. Tada reikėtų registruotis ir Turizmo departamente. Šis esą kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad ji neišduotų licencijos verstis šia veikla, kol žmogus neužsiregistravo departamente, tačiau tai toli gražu ne visad veikia.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ragina Turizmo departamentą pagal Europos šalyse esančią praktiką sukurti sistemą, kaip reguliuoti trumpalaikius butų nuomotojus Lietuvoje. Departamentas pripažįsta, kad reiktų keisti įstatymus.
Kirtus butų nuomotojų verslui, daugiau pinigų suplauktų į viešbučių verslo atstovų kišenes. Šiuo metu Lietuvoje trumpalaike buto nuoma galima verstis įsigijus verslo liudijimą, kuris Vilniuje metams kainuoja apie 500 eurų, arba mokestinių metų gale deklaravus pajamas ir nuo jų sumokant 15 procentų. Finansų ministerija nei apmokestinimo tvarkos, nei galimo nuomotojų registravimo nekomentuoja.
