Gruodžio pradžioje Anykščių policijos komisariato pareigūnai, surinkę pakankamai informacijos, Anykščiuose surengė operaciją ir sulaikė keletą narkotinių medžiagų platintojų bei pirkėjų. Įkliuvo seni policijos pažįstamieji.
Narkotikai kaimiečiams
Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nedidelis poetų apdainuotas Anykščių miestas, esantis šiaurės rytų Lietuvoje, gyvena ramų gyvenimą ir kad čia blogiausia tai kas nutinka,- jei kas nors permiega su svetima žmona ar pavagia vištą. Tiesa, nužudymai čia itin reti, tačiau kitokių rezonansinių nusikaltimų – bažnyčios turto vagysčių, tragiškų avarijų, plėšimų – netrūksta. Anykščiuose anksčiau veikė vadinamoji Šeimos gauja, taip pat šalyje gerai žinomi Vabalai. Šeimos gaujos nariai buvo nuteisti ne tik už reketą, bet ir už pasieniečio nužudymą. Panašiu metu buvo teisiami ir Vabalai. Apie jų ankstesnius darbelius papasakosime kiek vėliau, o dabar – apie pačius naujausius.
Taigi gruodžio pradžioje dėl narkotikų sulaikyti prekeiviai siejami irgi su Vabalais, o jiems vadovavo seniausiai ir geriausiai žinomas Vabalas – Gintaras Žiukas (46 m.). Tai nuo jo vardo – ir gaujos pavadinimas. Per kratas vienos iš platintojų namuose surasta ir paimta daugiau nei pusė kilogramo, kaip įtariama, marihuanos ir per 100 gramų, kaip įtariama, kokaino. Surinkta pakankamai duomenų, kad sulaikytieji veikė kaip organizuota grupė, turėjo sukūrusi platinimo schemą. Buvo planuojama Anykščius paversti brangesnių narkotikų platinimo centru visame regione. Buvo tyrinėjama rinka, bandoma parduoti gan brangaus, rajonuose dar nepopuliaraus kokaino. Jo gramas rinkoje kainuoja apie 200 litų. Prekiautojai narkotikais buvo sekami pusmetį, kol vieną dieną nuspręsta juos izoliuoti. Operacijos metu įkliuvo ne tik jie, bet ir kavaišalų iš Rokiškio atvažiavęs pirkėjas.
Jau minėtam G. Žiukui, taip pat Ritai Bačanskienei (51 m.), jos dukrai Žygimantei Bačanskaitei (21 m.) ir Mariui Pivoriūnui (20 m.) pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Teismas G. Žiuką ir R. Bačanskienę nutarė suimti 3 mėnesiams, Ž. Bačanskaitę – mėnesiui, o kitiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas iki 10 metų.
Parodymų nepakeitė
G. Žiukas gerai pažįstamas su vienu iš 1996 metų Panevėžio „Svainijos“ įvykių herojumi – Kęstučiu Vaitiekūnu, pravarde Kestorius. Šis Anykščiuose įsteigęs Panevėžio nekilnojamojo turto agentūros „Kitas požiūris“ filialą, kuriame prekybos agentu ir dirbo G. Žiukas. Agentūra pardavinėja nekilnojamąjį turtą, antikvarines vertybes.
Priminsime, kad 1996-ųjų Kūčių vakarą reketuoti „Svainijos“ parduotuvės savininko užsuko 8 jo pažįstami Panevėžio banditai. Savininkas Rimantas Okuličius 4 reketininkus nušovė, o kitus sužeidė. Nuaidėjus šūviams, likę gyvi sužeisti reketininkai paspruko. Teisėsaugininkų rankose liko tik vienintelis K. Vaitiekūnas-Kestorius. Ir per tardymą, ir teisme jis liudijo nuosekliai, nepripažindamas savo kaltės. Tačiau K. Vaitiekūno versija teismas nepatikėjo ir skyrė jam 8 metus nelaisvės. Drauge už reketą iš „Svainijos“ savininkų 7,5 metų laisvės atėmimu buvo nuteistas G. Muraška, 6,5 metų – A. Paltanavičius, 5 metus kalėti – A. Petraitis, 3 metus – A. Čiukčys.
Vėliau dėl „Svainijos“ įvykių K. Vaitiekūnas kreipėsi net į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), tačiau jo skundas nebuvo priimtas nagrinėti, nes buvo dar neišnaudotos visos teisinės galimybės Lietuvoje. Tame savo skunde Kestorius rašė, kad tuoj po sulaikymo tuometiniai politikai jį pavadino reketininku, o tai galėjo padaryti įtaką teismų sprendimams. Pagal EŽTT taisykles, K. Vaitiekūnas turėjo bylinėtis su politikais savo šalyje, nušalinti teisėjus ir tik tada kreiptis į Strasbūrą. O to nebuvo padaryta.
Bausmę Kestorius atliko tuometėje Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Pasakojama, kad joje jis beveik visą laiką studijavo Bibliją. Už grotų Kestorius elgėsi gerai, neturėjo jokių nuobaudų, tad į laisvę buvo išleistas beveik 2 metais anksčiau. Tačiau, paaiškėjo, Biblijos studijos jo nesulaikė nuo nusikaltimų. 2004-ųjų žiemą Kestorius įkliuvo dėl plėšimo ir vėl buvo nuteistas – šįkart 4 metus kalėti.
Nepripažino gauja
G. Žiuko grupuotė buvo teisiama 2004-aisiais. Nors jos niekas kitaip nevadino, kaip Vabalo gauja, tačiau teismas kaltinamųjų nepripažino organizuotu nusikalstamu susivienijimu. Temidės tarnų neįtikino net su teisėsaugininkais sutikusio bendradarbiauti gaujos nario Vytauto V. liudijimas, jog nusikaltėliai turėjo bendrą kasą, iš kurios prireikus rėmė bėdon pakliuvusius sėbrus.
Pareigūnams tuokart pavyko nustatyti, kad gaujos nariai turėjo glaudžių ryšių su Panevėžio ir Kauno nusikaltėliais. Anksčiau boksininku buvęs L. M. ketino Anykščiuose atidaryti bokso klubą. Neabejojama, kad sporto klubas būtų tapęs legalia priedanga nusikalstamai gaujai, o jo ringe būtų buvusi rengiama nusikaltėlių pamaina. Manoma, jog tos klubo sukūrimo idėjos įgyvendinti nepavyko, kai buvo nušautas Kauno Daškinių gaujos lyderis, Lietuvos bokso federacijos prezidentas Remigijus Daškevičius.
Kaltinamajame akte buvo aprašyti 26 teisiamųjų nusikalstamos veikos epizodai. Nukentėjusiųjų patirti nuostoliai buvo vertinami dešimtimis tūkstančių litų. Nors ir ne visas nusikalstamas veikas teisme pavyko įrodyti, vis dėlto pagrindiniai anykštėnų šiurpintojai bent po kelerius metus praleido už grotų. G. Žiukas buvo nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme. Taip buvo įvertinta jo nusikalstama veika – vagystės iš kolektyvinių sodų namelių ir butų, išpirkų reikalavimas už pavogtus automobilius, svetimo gero naikinimas. Vabalas nesusimąstydamas pasiglemždavo viską, kas buvo bent kiek vertingiau: nuo mikrobangų krosnelės, televizoriaus, suvirinimo aparato – iki automobilių ar parduoti skirtų batų partijos, įvertintos 16 000 litų. G. Žiukas pats planuodavo naujus nusikaltimus ir paskirstydavo vaidmenis savo parankiniams, kurie vis dėlto nevengdavo „prisidurti iš šalies" ir be boso žinios.
Neprognozuojamu elgesiu ypač pasižymėjo vienas iš artimiausių Vabalo sėbrų – Giedrius V., pravarde Vaškys, kuris net nagrinėjant kaltinimus nepasivaržė parašyti vienam iš nukentėjusiųjų laišką, kuriame reikalavo pakeisti parodymus bei sumokėti jam 13 000 litų baudą už tai, jog nelaimėlis išdrįso bendrauti su policija. Nepaklusus Vaškys padegė kaimynų buto duris, nes šie mieste buvo prasitarę, jog Giedrius padėjo jiems išsipirkti pavogtą automobilį. Dėl šių bei panašių Vaškio išsišokimų ir kitų G. Žiuko aplinkos žmonių įžūlaus elgesio mieste bei rajone buvo pasklidusios kalbos apie Vabalo gaujos nebaudžiamumą ir esą „nupirktą“ policiją, prokuratūrą, teismą. Teisme Vaškio „nuopelnai" buvo įvertinti griežčiausiai – jis buvo pasiųstas kalėti 5 metus ir 6 mėnesius.
Gavo „porciją“ šratų
Dar vienas aktyvus Vabalų būrio veikėjas buvo Remigijus B. (40 m.). Be kitų savo nusikaltimų, jis pasižymėjo ir bandymu pavogti Troškūnų seniūnijos Juostininkų kaimo ūkininko Giedriaus traktorių. Drauge su Vabalu ir dar dviem pagalbininkais automobiliu „Audi" į ūkininko sodybą atvykęs Remigijus sėdo prie MTZ vairo, o jo sėbrai traktorių prikabino prie savo automobilio ir tyliai bandė ištempti iš ūkininko kiemo. Išgirdęs netoliese tarsi užklimpusio automobilio garsą, Giedrius išėjo į kiemą ir nepatikėjo savo akimis, pamatęs vagiamą jo traktorių. Į ūkininko šūktelėjimą vagys nereagavo, todėl jis iš legaliai laikyto medžioklinio šautuvo paleido du smulkių šratų užtaisus į MTZ velkančią „audinę“, o šiai vis tiek nesustojus – ir į galinį traktoriaus kabinos langą. Prie vairo sėdėjusį vagišių kiek apsaugojo sėdynės atkaltė, tačiau keliolika šratų vis dėlto susmigo į dešinę ranką. Kraujuojantis Remigijus skubiai persėdo į sėbrų „audinę" kaip tik tuo momentu, kai lyg tyčia nutrūko traktoriaus buksyravimo trosas. Nusikaltėliai nėrė į tamsą.
Sužeistas vagišius 2 mėnesius delsė kreiptis į medikus, bijodamas įkliūti dėl šautinių žaizdų, nors šios jau pūliavo. Tik pagaliau jį sulaikius paaiškėjo, kad jis sunkiai valdo dešinę ranką. Peršvietus rentgenu paaiškėjo, jog toje rankoje „prifarširuota" net 17 šratų, tačiau Remigijus gynėsi buvęs sužeistas prieš dvejus metus ir visai kitomis aplinkybėmis. Vyriškis neprisipažino, nors jo kaltę nepaneigtinai įrodė DNR ekspertizė, palyginus Remigijaus kraują su traktoriaus kabinoje rastais sužeisto nusikaltėlio kraujo mėginiais. Remigijus už šią ir kitas „išdaigas“ buvo nuteistas kalėti 3 metus ir 9 mėnesius.
Panašiomis bausmėmis buvo nuteistas ir dar visas pulkas Vabalų.
Grasino susidoroti
O štai dešiniąja Vabalo ranka tuo metu laikytas Liutauras Mickevičius (32 m.), pravarde Liufas, to teismo metu, liaudiškai tariant, iš Temidės atsiėmė tik „avansą“ – 4 metus nelaisvės. Vyro laukė dar vienas teismas ir daug didesnė bausmė: netrukus Liufas drauge su sėbrais stojo prieš teismą kaip įtariamieji dėl Algirdo Navicko nužudymo dar 1993 metais.
Šios istorijos pradžia – 1991 metai. Tuo metu A. Navickas buvo išsinuomojęs kavinės patalpas ir kartu su žmona turėjo savo verslą. Vieną vakarą kavinėje su savo draugais lankėsi tuo metu Anykščiuose dažnai svečiuodavęsis kaunietis Jonas Rimdeika. Tarp lankytojų kilo muštynėmis baigęsis konfliktas. Kadangi kavinės šeimininkas A. Navickas puikiai matė įsiplieskusias muštynes, jis liudijo tiriant bylą, iškeltą J. Rimdeikai už piktybinį chuliganizmą. Chuliganas buvo nuteistas kalėti 4 metus, tačiau iš įkalinimo vietos buvo išleistas gerokai anksčiau – 1993-iųjų vasarį.
Daug kam buvo ne paslaptis, kad chuliganas J. Rimdeika grasino susidorosiąs su prieš jį liudijusiu A. Navicku – tai jis darė net teismo salėje, dar nagrinėjant baudžiamąją bylą! Navickai manė, kad tie grasinimai liks tik kalbomis. Tačiau vieną 1993 metų kovo pabaigos vakarą A. Navickas pradingo...
Artėjo senatis
2003-iųjų kovą jau būtų suėjęs 10 metų terminas ir be žinios dingusio A. Navicko bylą būtų reikėję nutraukti. Bet pareigūnai nepadėjo šios bylos į lentyną, o dar kartą ją atidžiai patikrino ir ... surado kabliuką. Anykščių kriminalistai nujautė, kad su A. Navicku susidorojo J. Rimdeikos, pravarde Džonis, vadovaujamos nusikalstamos Šeimos gaujos vyrai, tačiau vis negalėjo rasti siūlo galo. Niekaip nepavyko surasti kūno, tad nebuvo pagrindo kelti baudžiamąją bylą dėl nužudymo. O nusprendus dar kartą apklausti Anykščiuose gyvenančius Šeimos narius, vienas jų – Kęstutis Mažliokas – apklausiamas nutarė nusimesti kaltės naštą. Jis papasakojo ir apie buvusią egzekuciją, ir pasakė, kur užkastas lavonas. Kriminalistams ilgai vargti nereikėjo – nužudyto A. Navicko kūnas buvo paslėptas negiliai, krūmuose ties Klikūno kaimu. Pareigūnai dar iki senaties sukakties atkasė suirusius palaikus ir paieškos bylą perkvalifikavo į tyčinio nužudymo.
Tuomet buvo suimti Anykščių krašto gyventojai K. Mažliokas, L. Mickevičius, Traupio miestelyje pas sugyventinę glaudęsis J. Rimdeika ir Vilniuje tuo metu gyvenęs anykštėnas Ruslanas Džiusajevas. O Rytį Kazulį suėmimo orderis pasivijo Vokietijoje, Žemutinėje Saksonijoje, Valsrodės mieste. Talkinant Interpolui, R. Kazulis buvo surastas ir sulaikytas tą pačią dieną, kai tik Anykščių teismas nutarė suimti. Vokietijoje R. Kazulis jau kurį laiką gyveno su vokiete žmona. Prieš tai jau buvo kalėjęs Lietuvoje už dalyvavimą pasikėsinant į žinomą kompozitorių Laimį Vilkončių – kaip šio nusikaltimo bendrininkas, buvo nuteistas kalėti 3 metus.
Peršovė kojas
Iš minėtų sulaikytųjų savo praeitimi išsiskyrė ir su Vabalais bendravęs Liutauras Mickevičius- Liufas, aktyviai veikęs dar 1992 metais pagarsėjusioje Šeimoje. Taip anykštėnai buvo praminę gaują, reketavusią vietos verslininkus ir prievarta siūliusią „apsaugą", individualių parduotuvių savininkus vertusią pardavinėti falsifikuotą degtinę. 1993 metais L. Mickevičiaus ir R. Kazulio nuomojamame bute per kratą buvo rastos 2 portatyvinės radijo stotys ir 318 gramų marihuanos. Balandį pareigūnai surengė pasalą vieno tuo metu reketuoto verslininko namuose. Šis policijai sakėsi jau sumokėjęs už „apsaugą“ 11 000 JAV dolerių. Pavyko įrašyti, kaip Liufas ir R. Džiusajevas reikalavo sumokėti dar 6000 „žaliųjų“. Pasirodžius kriminalistams, Liufas puolė graužti kasetę su įrašu, tačiau neįveikė tikriausiai nelabai malonaus skonio plastmasės, ir garso įrašą pavyko atkurti. Tuomet buvo sulaikyti ir du reketu kaltinami Liufo bendrininkai – J. Rimdeika ir K. Mažliokas.
Kartą L. Mickevičius, būdamas Kupiškio policijos areštinėje ir nenorėdamas sėsti už savo darbelius, pasiprašė nuvedamas į dušą. Pakeliui jis su vienu savo bendrininku sumušė tris juodu lydėjusius policininkus ir pabėgo. Pareigūnai bėglius vaikėsi kokį pusvalandį. Kupiškio centre užkluptiems ir vėl bandžiusiems pasipriešinti vyrukams buvo peršautos kojos. Sulaikytieji buvo grąžinti teisėsaugininkų globon. Tuomet Liufas už grotų nukeliavo 3 metams. Buvo nuteisti ir kiti Šeimos nariai.
Sulaukė atpildo
Griežčiausio nuosprendžio Šeimos nariai tuokart sulaukė už jau minėtą A. Navicko nužudymą. Panevėžio apygardos teismas žmogžudystės užsakovą J. Rimdeiką nuteisė kalėti 13 metų. Po tiek pat buvo skirta ir L. Mickevičiui bei R. Kazuliui, o R. Džiusajevas ir K. Mažliokas buvo pasiųsti kalėti po 8 metus.
Teismas nustatė, kad grupuotės lyderio nurodymu pareigūno kaimynai R. Džiusajevas ir K. Mažliokas auką išviliojo iš namų ir nuvežė į nuošalią vietą, kur laukė kiti bendrai. Nusikaltėliai reikalavo pinigų iš A. Navicko, po to smogė kastuvu jam į galvą. Kai A.Navickas bandė bėgti, smogikai įtempė jį į mašiną ir nuvežė į mišką. Iškasę duobę, jie liepė aukai gultis veidu žemėn ir, uždaužę beisbolo lazda, palaidojo...
Jei ne kriminalistų nuovokumas, šioje byloje būtų suėjusi senatis, nusikaltimas būtų likęs neišaiškintas, o nusikaltėliai – nenuteisti. Dabar jie jau beveik visi atlikę tuokart paskirtas bausmes.
Genadijus SKRIPKA
