Anot savivaldybės, Vilniaus miesto teritorijoje yra apie 90 dar likusių kaimų, tokių kaip Pilaitės, Pašilaičių, Tarandės, Mažųjų Gulbinų. Pilaitėje tokių kaimų – apie 15.
„Šių teritorijų jau seniai negalima vadinti kaimiškomis, nes jose per pastaruosius dvidešimt metų vyksta intensyvi plėtra. Tikriausiai daugelis čia gyvenančiųjų net nežino, kad kažkur registruose dar likęs buvusio kaimo pavadinimas“, – pranešime cituojama Vilniaus miesto savivaldybės Žemės tvarkymo ir GIS poskyrio vedėja Gaiva Auglienė.
Anot jos, gyventojams dėl to niekas nesikeis, nes šios gyvenamosios vietovės neatsispindi adresuose. Teritorijos priklauso Vilniaus miesto seniūnijoms, jų infrastruktūra, gatvių priežiūra, švietimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigomis rūpinasi miestas.
Šios vietovės prie miesto teritorijos buvo prijungtos 1995-1996 metais, tačiau Registrų centro Adresų registro vidinėse duomenų bazėse jos liko kaip kaimo gyvenamosios vietovės su savo pavadinimais, nes įstatymų nustatyta tvarka nebuvo panaikintos ir išregistruotos.
Vis dėlto dviejų kaimiškų vietovių – Salų ir Neravų kaimų – gyventojai turi galimybę pasirinkti prie kurio miesto, kaip gyvenamosios vietovės, norėtų būti prijungti, nes šios teritorijos ribojasi tiek su Vilniaus, tiek su Grigiškių miestu. Susitikimas su gyventojais dėl šio klausimo jau buvo organizuotas ir dar bus tęsiamas.
Pasak pranešimo, priklausymas Vilniui ar Grigiškėms gali turėti įtakos patekimui į arčiau namų esantį darželį ar mokyklą, todėl specialistai siūlo šių gyvenviečių atstovams atsakingai apsvarstyti savo pasirinkimą.
Gyventojai, norintys pasikonsultuoti ar paklausti dėl šių kaimiškų gyvenamųjų vietovių panaikinimo ir išregistravimo, gali kreiptis į savo seniūniją. Pareikšti savo nuomonę greitu metu bus galima elektroniniu būdu, tam tikslui organizuojamoje gyventojų apklausoje.
