„Kadangi nemažai ligos atvejų baigiasi darbingumo praradimu, pirmiausia siekiama apsaugoti darbingo amžiaus žmones. Skiepijimo amžiaus grupė pasirinkta remiantis moksliniais tyrimais, kurie parodė, kad vidutinis sergančiųjų erkiniu encefalitu amžius Lietuvoje yra 55 metai“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.
Erkinis encefalitas yra sunki virusinė infekcija, pažeidžianti smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Liga gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų, o kai kuriais atvejais net ir neįgalumą. Šį virusą dažniausiai platina erkės, kurių randama visoje Lietuvoje, tačiau užsikrėsti galima ir vartojant nepasterizuotą pieną ar jo produktus iš virusu užkrėstų gyvulių.
Lietuvos medikai ir Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai vieningai sutaria, kad skiepai yra efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos. Erkinio encefalito gydymas yra tik simptominis, nes nėra specifinių vaistų prieš šį virusą. Todėl skiepai yra vienintelė patikima apsauga, rašoma ligonių kasų pranešime.
Kur reikės kreiptis dėl skiepo?
Pagal įprastinę skiepijimo schemą, reikia sušvirkšti tris vakcinos dozes. Pirmosios dvi dozės suleidžiamos su 1–3 mėnesių pertrauka, o po jų susidaro imunitetas, kuris saugo nuo ligos bent metus. Trečioji dozė suleidžiama po 5–12 mėnesių. Siekiant išlaikyti apsauginį imunitetą, po trečiosios dozės praėjus 3 metams, reikia suleisti pirmąją palaikomąją dozę, o vėliau – kas 5 metus. Jei skiepijimas pradėtas aktyviu erkių sezonu, gali būti taikoma pagreitinta skiepijimo schema, kur pirmos dvi dozės suleidžiamos su 2 savaičių pertrauka.
Svarbu žinoti, kad vakcina neapsaugo, jei erkė įkando prieš pradedant skiepijimą arba praėjus mažiau nei dviem savaitėms po antrosios dozės suleidimo. Pilna apsauga susiformuoja tik po dviejų savaičių nuo antrosios dozės.
Dėl ligonių kasų kompensuojamų skiepų pacientai turi kreiptis į savo šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę.
