Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su ULAC direktoriumi prof. S. Čaplinsku, jis teigė, kad koronaviruso infekcijos plitimo akivaizdoje saugiau būtų naudoti kontaktinius vienkartinius, o ne bekontakčius daugkartinius girtumo matavimo prietaisus.
„Šiuo atveju, manau, kad kol kas saugiau būtų naudoti kontaktinius ir vienkartinius, nes žmogus arti pučia į daugkartinį bekontaktį matuoklį, tai jis kvėpuoja prie jo, ir, jei ten bus didelė viruso koncentracija, tai iš tokio artimo atstumo yra teorinė ir, netgi, praktinė tikimybė, kad gali virusas patekti į kvėpavimo takus. Ir rizikuoti užsikrėsti tokiu būdu, manau, negalima. Taip, galbūt ta rizika nėra didelė, bet ji egzistuoja. Tad galbūt yra geriau naudoti kontaktinius vienkartinius alkoholio matuoklius. Tokių matuoklių pats aparatas nekeičiamas, keičiamas tik antgalis, ir kai į jį pūti, tai logiška, kad tikimybė virusui likti ant jo yra mažesnė. Daugkartinius, tokiu atveju, kad ir jie distanciniai, ko gero, kiekvieną kartą reikėtų sterilizuoti“, – teigia profesorius.
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėju R. Matoniu, jis teigė, kad nuo pirmadienio atnaujinti policijos reidai vairuotojų blaivumui tikrinti trečiadienį buvo sustabdyti.
„Vienu metu tuos reidus buvome sustabdę. Dabar situacija yra tokia, kad generalinio komisaro sprendimu kol kas nebus naudojami bekontakčiai girtumo nustatymo detektoriai ir reidai neblaivumo tikrinimui nebus organizuojami. Mes pasikonsultuosime su specialistais ir tada priimsime galutinį sprendimą. Jie [reidai] vyko nuo šio pirmadienio“, – teigia R. Matonis.
Naujienų portalui tv3.lt R. Matonis teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerija policijai neteikė rekomendacijų dėl vairuotojų blaivumo tikrinimo karantino metu.
Prof. S. Čaplinskas mano, kad kiekvienam atvejui nėra reikalo rengti atskiras rekomendacijas – pasak jo, pakanka kiekvieno piliečio ir institucijos sąmoningo supratimo apie esamą situaciją.
„Kiekvienam konkrečiam atvejui, turbūt, net nėra reikalo rengti atskiras metodines rekomendacijas. Bet kiekvienoje vietoje turi būti sveikas protas. Ir čia yra esmė to karantino, kad mes kiekvienas – ir pilietis, ir institucija – suvoktume, kokias saugos priemones reikia taikyti savo konkrečioje vietoje“, – sako S. Čaplinskas.
Trečiadienį vykusios spaudos konferencijos metu, kuriame Sveikatos apsaugos ministras pristatė naujausią informaciją apie COVID-19 infekciją, naujienų portalui tv3.lt paklausus, ką ministras mano apie S. Čaplinsko išreikštą nerimą dėl alkotesterių, A. Veryga atsakė:
„Aš noriu, jau nežinau, kelintą kartą, profesoriui palinkėti tokius siūlymus ir nuogąstavimus kitam formate teikti. Tai jei jis, kaip specialistas, mato, kad reikėtų kažką koreguoti, nustatyti tam tikras sąlygas – tam yra formatas, kaip mes bendraujame ir su policija. Ne per žiniasklaidą reikėtų tokias rekomendacijas dalinti, o tiesiog, jeigu jis mato kažkokias spragas ar nori pateikti siūlymus, tai jis žino, kaip tą padaryti, tai raginu dar kartą naudotis priemonėm, kurios yra konstruktyvios, o ne filosofavimas viešoje erdvėje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Veryga.
Trečiadienio A. Verygos spaudos konferencija:
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas socialiniame tinkle „Facebook“ išreiškė nerimą dėl policijos vykdomų prevencinių priemonių keliuose – vairuotojų blaivumo tikrinimo bekontakčiais daugkartiniais alkotesteriais.
Profesorius mano, kad tai gali padidinti riziką plisti infekcijai, todėl derėtų tokio testavimo atsisakyti.
„Policija Nemenčinės plente (pakeliui iš kornaviruso židiniu buvusios Nemenčinės) stabdo visus vairuotojus ir testuoja bekontaktiniais DAUGKARTINIAIS alkotesteriais. Man tai kelia didelį nerimą. Visgi, manyčiau, kad kol kas nuo tokio testavimo, galimai rizikingo infekcijos plitimo prasme, būtina susilaikyti“, – rašė profesorius.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros virusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus), naudoti apsaugos priemones, vengti būriavimosi, nuo kitų asmenų išlaikant bent 2 metrų atstumą.
Įtariamu koronaviruso atveju laikomas:
1) asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkiai ar plitimas visuomenėje;
2) asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais ir buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios;
3) asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir kuriam būtina hospitalizacija ir nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
