Paslaugos žmonėms su negalia nuo šiol bus teikiamos vieno langelio principu, keisis negalios vertinimo, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio ir pagalbos koordinavimo procesai, taip pat įvedami nauji bei keičiami seni terminai, gerinamas informacijos prieinamumas.
Svarbūs negalios nustatymo tvarkos pakeitimai, sisteminė žmonėms su negalia teikiamos pagalbos ir paslaugų pertvarka pradedama įgyvendinti LR Seimui priėmus naują Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo redakciją ir ją lydinčius teisės aktų pakeitimus, kurie įsigalioja nuo 2024 m. sausio 1 d.
Nuo sausio 1-osios, po reorganizacijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadinsis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA). Ji bus įsteigta apjungus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Neįgaliųjų reikalų departamentą bei jam pavaldžias įstaigas. Naujoji agentūra bus atsakinga ir už negalios vertinimą, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymą, pagrindinių paslaugų ir pagalbos žmonėms su negalia teikimą bei kitas susijusias funkcijas.
Kaip teigia šiuo metu pertvarkomos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) direktoriaus pavaduotoja Jelena Ivančenko, vienas esminių vykdomos reformos tikslų – aiškiai reglamentuoti asmenų su negalia teisių užtikrinimo ir įgyvendinimo mechanizmą, tobulinti negalios vertinimo modelį, įteisinant pagalbos koordinavimą, pašalinti asmenis su negalia diskriminuojančias sąvokas, optimizuoti įstaigų, veikiančių negalios srityje, veiklą ir funkcijas.
Įvedamas „vieno langelio“ principas, keičiama ir negalios nustatymo tvarka
Vienas svarbesnių pokyčių – įsigaliojus naujai tvarkai, visa reikalinga pagalba žmonėms su negalia bus teikiama vieno langelio principu. Tai padės užtikrinti paprastesnį, greitesnį ir efektyvesnį žmonių su negalia aptarnavimą.
„Šiuo metu pagalbos poreikius nustato skirtingos įstaigos, nėra sukurtas mechanizmas, suteikiantis galimybę tarpusavyje koordinuoti veiksmus, keistis informacija. Todėl negalią turinčiam asmeniui, ieškančiam pagalbos, nėra paprasta susigaudyti, kada ir į kokią instituciją kreiptis“, – dalinasi J. Ivančenko.
Visai negalios reformai įgyvendinti, kurią sudaro daug kompleksinių veiksmų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) biudžete numatyta apie 10 mln. Eur.
„Pagrindinis tikslas yra užtikrinti žmonių su negalia savarankiškumą visose gyvenimo srityse, įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą, palengvinti jų įsiliejimą į darbo rinką, išvengti skurdo ir atskirties. Labai svarbu, kad žmogus, turintis negalią, iškart gautų reikiamą kompleksinę pagalbą ir priemones, netaptų dar labiau pažeidžiamas“, – pažymi SADM ministrės patarėja Lauryna Filatovaitė-Vyčienė.
Iki šiol negalios vertinimas Lietuvoje buvo grindžiamas daugiausia medicininiais kriterijais. Nuo 2024 metų pradžios, įsigaliojus naujai tvarkai, bus labiau atsižvelgiama į individualius kiekvieno asmens poreikius. Siekiama suteikti pagalbą, kuri leistų žmonėms su negalia dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse: švietime, darbo rinkoje, kultūriniame gyvenime, politinėje veikloje ir kt. Be to, sumažinus medicininių kriterijų įtaką vertinant negalią, bus supaprastintas negalios nustatymo procesas ypač sunkios sveikatos būklės asmenims. Visoms amžiaus grupėms bus taikomi bendri medicininiai kriterijai, atsiras mobilios komandos, kurios vyks į asmens gyvenamąją vietą ir įvertins individualios pagalbos poreikį.
Tiesa, NDNT atkreipia dėmesį, kad visiems asmenims, kuriems negalia nustatyta iki 2024 metų, ji galios iki nustatyto termino pabaigos – iš naujo į agentūrą kreiptis nereikės.
Bus teikiama nauja pagalbos koordinavimo paslauga
Siekiant išsiaiškinti, kokios pagalbos ir konkrečių priemonių reikia žmogui ir šią pagalbą gauti greičiau ir sklandžiau, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje bus sukurta nauja pagalbos vadybininko pareigybė. Teikdamas pagalbos koordinavimo paslaugą, vadybininkas padės sudaryti asmens su negalia individualų pagalbos planą ir stebės jo įgyvendinimą.
Asmeniui sutikus, kad jam būtų skiriamas pagalbos koordinavimas ir sudaromas pagalbos planas, pildant individualios pagalbos poreikio klausimyną bus vertinamos skirtingos gyvenimo sritys ir aiškinamasi, kokios pagalbos žmogui reikia, kad jis galėtų dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Apie nustatytą poreikį bus informuojamos atsakingos institucijos, kurios tada pačios „ateis“ pas asmenį ir pasiūlys jam konkrečias paslaugas pagal nustatytą poreikį.
„Labai svarbu, kad žmogus, turintis negalią, iškart gautų reikiamą kompleksinę pagalbą. Tikimės, kad dėl šių priemonių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalyvavimo darbo rinkoje dalis 2025 metais padidės iki 39 proc., o 2030 metais – iki 47 proc.“, – sako L. Filatovaitė-Vyčienė. Šiuo metu šalyje dirba 29 proc. darbingo amžiaus negalią turinčių Lietuvos gyventojų.
Neįgalųjį vadinsime asmeniu su negalia, „darbingumo lygį“ keičia „dalyvumo lygis“
Su nauju įstatymu keičiasi ir su negalia susiję terminai. Iki šiol vartotos sąvokas „neįgalusis“, „darbingumo lygis“, „specialieji poreikiai“ nuo 2024-jų keičiamos į „asmuo, turintis negalią“, „dalyvumo lygis“, „individualios pagalbos poreikiai“.
Tiesa, nors sąvoką „darbingumo lygis“ pakeis „dalyvumo lygis“, tačiau negalios vertinimas procentais nepakis. Jis bus nustatomas ne tik darbingo amžiaus asmenims, bet ir sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus. Tiems pensinio amžiaus asmenims, kuriems iki 2024 metų sausio 1 d. buvo nustatytas specialiųjų poreikių lygis, jis, asmeniui prašant, bus prilygintas atitinkamam dalyvumo lygiui.
Taip pat keičiasi ir slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinių kompensacijų pavadinimai ir lygiai. Vaikui ar suaugusiajam, kuriems dėl riboto savarankiškumo reikalinga kito asmens pagalba arba slauga, gali būti nustatomi individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai.
Slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, kurios buvo paskirtos iki 2023 m. gruodžio 31 d., ir toliau bus mokamos iki nustatyto termino pabaigos.
„Pakeisti terminai geriau atitinka jų reikšmę ir yra mažiau diskriminuojantys. Pavyzdžiui, dabar žmogui su negalia nustatomas darbingumo lygis, nors jis tik iš dalies yra siejamas su asmens galimybėmis dirbti. Žmogus su negalia turi teisę į visų gyvenimo sričių prieinamumą ar, kitaip tariant, dalyvavimą jose, todėl specialiųjų poreikių ir darbingumo lygio terminai nuo kitų metų bus pakeisti į dalyvumą“, – paaiškina J. Ivančenko.
Dar viena naujovė – nuo šiol bus skiriama daugiau dėmesio, kad negalią turintys asmenys nebūtų izoliuojami nuo informacijos, ji jiems būtų labiau prieinama ir pateikiama suprantamiau. Atsižvelgiant į individualius kiekvieno asmens su negalia poreikius, nuo 2024 m. sausio 1 d. bus sudaromos galimybės kreiptis dėl informacijos gavimo pasirinktu bendravimo būdu: gestų kalba (kurtiesiems bei neprigirdintiems), lengvai suprantama kalba (žmonėms su intelekto negalia, turintiems skaitymo, suvokimo problemų) ar Brailio raštu (turintiems regėjimo negalią).
Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 221 tūkst. žmonių su negalia, iš jų tik 34 proc. pasinaudoja socialinės įtraukties priemonėmis (socialinėmis paslaugomis, techninėmis priemonėmis, specialistų pagalba ir t.t.). Kasmet negalia pirmą kartą nustatoma apie 23 tūkst. asmenų, o daugiausia darbingo amžiaus žmonių turi vidutinę negalią (46 proc.).
