Ministerija viešai paskelbė projektą, kuriame siūloma apmokestinti nekilnojamąjį turtą nuo 40 tūkst. eurų vertės, o tai sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą. Finansų ministerijos pateikti mokesčių pertvarkos pasiūlymai dar bus svarstomi Vyriausybėje ir gali kažkiek būti koreguojami priiminėjant siūlymus Seime. Juos palaiminus nauji mokesčiai būtų įgyvendinami nuo 2026 metų sausio 1 dienos.
Apie tai, ką gyventojams reiškia nauji mokesčiai ir kurie iš jų skaudžiausiai kirs per kišenę, trečiadienį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir ekonomistas Marius Dubnikovas.
Naujoji mokesčių pertvarka kelia nerimą
Nors politikai tvirtina, kad šie pokyčiai yra būtini valstybės ateičiai, ekonomistai perspėja – tai tik pradžia. Reforma kelia nerimą ir turės ilgalaikį poveikį įvairioms sritims – nuo verslo iki gyventojų gerovės.
„To negalima vadinti kosmetine mokesčių reforma – tai yra pakankamai reikšminga mokesčių reforma. Nebuvo atsižvelgta į aspektus, kurie nebūtų žalingi ekonomikai, nes liečiami tiek gyventojų pajamų mokesčiai, tiek įmonių pelno mokesčiai, kurie vėl didinami jau antrus metus iš eilės.
O tai tikrai siunčia labai nepalankią žinutę tiek vietos verslams, tiek ir planuojantiems užsienio investuotojams čia ateiti“, – sako Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, neigiamų pasekmių patirs startuoliai, technologijų centrai, informacinių technologijų parkai, inžinerinė pramonė. Taip pat atsilieps ir šakoms, kurios įdarbina aukštos pridetinės vertės kūrėjus, talentus, kuriems aktualūs darbo mokesčiai.
„Reikšmingai pakoregavus tarifus – mūsų konkurencingumas mažėja. Galbūt būtų buvę geriau tiesiog porą procentinių punktų padidinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą ir nedaryti tokių pakankamai reikšmingų pokyčių“, – nurodo I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistas kirto dėl politikų pažadų: „Bet ką mes matome – eilę naujų mokesčių“
Ekonomistas Marius Dubnikovas pritaria – siūloma reforma šaliai naudinga nebus. Be to, anot jo, visuomenei iš pradžių nebuvo pateikta visa informacija, kuri pasirodė paskelbtuose dokumentuose.
„Prieš pateikiant visus šiuos dokumentus buvo sakoma, kad tai nėra reforma, tai yra tiesiog mokesčių pakoregavimas ir pataisymas, kasmetinis dalykas. Bet ką mes matome – eilę naujų mokesčių, kurių net nebuvo galima prognozuoti, nes apie kai kuriuos net nebuvo kalbėta.
Galime sakyti, kad tai yra masinis mokesčių padidinimas ir, kaip žinia, jeigu motyvas buvo skirti visus pinigus gynybai, tai tikrai taip nėra, nes geriausiu atveju trečdalis keliaus gynybai, visa likusi dalis bus toliau perskirstoma, sakykime, mūsų gerovės valstybei arba pagal socialdemokratų Vyriausybės daugumos programos įgyvendinimą“, – aiškina M. Dubnikovas.
M. Dubnikovas taip pat atkreipia dėmesį į naują gyventojų pajamų mokesčio tarifą – 36 proc., kuris bus taikomas dideles pajamas gaunantiems asmenims, tačiau taip pat nebuvo plačiai aptartas prieš tai.
Šiaulių banko ekonomistė priduria – tikėtina, kad dalis šiuos mokesčius mokančių žmonių tiesiog tyliai išvyks iš šalies.
Ji pateikia ir pakankamai stabilios šalies – Norvegijos pavyzdį, kai buvo įvestas turto mokestis, papildomas solidarumo mokestis itin turtingiems asmenims bei tikėtasi surinkti tam tikrą kiekį lėšų, tačiau nesėkmingai – šalies biudžeto pajamos susitraukė ir niekas neišlošė.
„Lietuva tiesiog jų netektų kaip mokesčių mokėtojų, kas mums, kaip šaliai, nėra palanku. Neatrodo gerai, kai tokia maža šalis, kaip Lietuva, imasi lyginimo ir stengiasi labai stipriai apmokestinti turtingus žmones bei bandyti padaryti gerovę, kokią turėjome sovietmečiu, kai buvome lygūs, vienodi ir atseit laimingi.
Nepritariu tokiam ryškiam progresyvumui, nes Lietuva kaip tik turėtų galvoti apie būdus, kaip sukurti palankią terpę norintiems veikti, kurti, dirbti, užsidirbti ir klestėti, nes tokiu būdu klestėtume ir mes kaip šalis, būtų sunešama daugiau lėšų ir į tą patį biudžetą, ir būtų daugiau skiriama tų šventų ir pamatinių valdžios sektoriaus funkcijų finansavimui“, – aiškina ji.
NT mokestis palies visus – net ir neturinčius būsto
Siūlomas NT mokestis nuo 40 tūkst. eurų vertės gali pasirodyti aktualus tik turto savininkams, tačiau, pasak M. Dubnikovo, iš tiesų jis palies kiekvieną – net ir neturintį nekilnojamojo turto.
„Tai yra visuotinis mokestis, kurį mokės praktiškai visi žmonės, netgi tie, kurie neturi nekilnojamo turto, nes jie bus priversti nuomotis, nes kažkur turi gyventi.
Tai reikia suprasti, kad jeigu nuomojasi, kažkokį ne pačios didžiausios vertės nekilnojamą turtą, tai tikrai tą mokestį per per mėnesį sumokės, nes nuomotojas tikrai pridės tą mokestį prie mėnesio nuomos ir labai tikėtina, kad gal netgi ir šiek tiek daugiau“, – sako M. Dubnikovas.
Be to, ekonomistas nurodo, kad tai – tik pirmas žingsnis ir vėliau viskas gali dar labiau pasikeisti ir ateityje mokestis gali tik augti.
„Nenustebkime, kad visi šie mokesčiai, tame tarpe ir nekilnojamo turto mokestis bus diskusijų objektas ir 2026 metų, ir 2027 metų biudžetą svarstant. Poreikis kapitalui arba pinigams ir noras perskirstyti biudžetą yra milžiniškas, tai tas mokestis tiesiog palaipsniui didės.
Tiesiog galbūt reikia nesuvartoti trijų kavos puodelių per mėnesį ir va ir tas mokestis yra lengvai sumokamas“, – pabrėžia ekspertas.
Ekspertai: lengvatos – kelias į manipuliacijas ir net fiktyvias skyrybas
Finansų ministerija nurodo, kad NT mokesčiui bus taikomos įvairios lengvatos: 50 proc. nuolaida pirmajam būstui, lengvatos daugiavaikėms šeimoms ar šeimoms su neįgaliais vaikais.
Tačiau ekonomistė Genytė-Pikčienė įspėja – lengvatos ne tik sudėtinga sistema, bet ir atveria kelią piktnaudžiavimui.
„Lengvatos atveria galimybes bandyti apeiti – žmonės gali pradėti išsiskirti fiktyviai, kad būtų kiekvienam po atskirą pirmąjį į būstą ar perrašyti fiktyviai kažkam kitam. Rinkoje gali prasidėti tokių žaidimų, stengiantis susimažinti mokestinę naštą ir atitinkamai kiekviena tokia išlyga ir išimtis sukuria erdvę įvairioms manipuliacijoms“, – nurodo ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.
M. Dubnikovas taip pat įžvelgia sistemos silpnybes. Pasak jo, kai kurios lengvatos – tai tik bandymas nukreipti dėmesį.
„Pirmo būsto nuolaida yra tokia sąlyginė ir daugiau dėmesio atitraukimas. NT mokesčio mokėtojas, turintis 100 butų, nuolaidą gaus už vieną jų – gal net prabangiausią. Visi kiti bus apmokestinti, jis sumokės, bet viską perkels nuomininkams. Tai esminis dalykas, kai sakoma, kad pirmas būstas nebus apmokestinamas ir panašiai, bet tai tik žaidimas skaičiais“, – komentuoja specialistas.
Perspėja – mokestis tik įgauna pagreitį
Pasak ekspertų, pagrindinė žinutė yra ta, kad NT mokestis ilgainiui gali tapti vis reikšmingesnis.
„Atsiranda instrumentas, per kurį Vyriausybė, norėdama surinkti daugiau pinigų, iš tiesų galės ganėtinai reikšmingai didinti savo pajamas.
Mokestis tikrai nesužlugdys žmonių, nepakeis gyvenimų, bet kad jis pradės savo gyvenimą – čia yra esminė žinutė ir nesvarbu, ar tai pirmas, ar penktas, ar septintas butas, tas mokestis iš tiesų guls ant pečių ir jis bus vis įdomesnis, pamatysite“ – atkreipia dėmesį M. Dubnikovas.
Įregistravo mokesčių reformos projektą
Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą ir siūlo taikyti nulinį tarifą nekilnojamajam turtui (NT), kurio vertė neviršija 40 tūkst. eurų.
Kaip numatoma ministerijos pasiūlytame projekte, 0,1 procento tarifas būtų taikomas NT vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų. 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų. Galiausiai, 1 proc. tarifą siūloma taikyti nekilnojamojo turto vertei, viršijančiai 600 tūkst. eurų.
Gyventojo pajamų mokestį (GPM) siūloma dalinti į keturias tarifo kategorijas, priklausomas nuo pajamų dydžio. Metinėms pajamoms iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., nuo 60 iki 120 VDU – 32 proc. tarifas. Panašiais apmokestinimo planais valdantieji dalinosi jau anksčiau.
Ketvirtasis, naujai siūlomas tarifas, paliestų gyventojus uždirbančius virš 120 VDU ir siektų 36 proc.
Mokesčių pakeitimų projekte taip pat numatyta didinti ar panaikinti kai kuriuos lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus. Tarp galimų pakeitimų – siūlymas atsisakyti PVM lengvatinio tarifo taikymo šildymui ir karštam vandeniui bei malkoms.
Dar siūloma padidinti lengvatinį PVM tarifą, taikoma apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms bei meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui nuo 9 iki 12 proc. Ministerijos duomenimis, to finansinė nauda – 20,1 mln. eurų.
Visgi, ministerija siūlo sumažinti knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams taikomą lengvatinį PVM tarifą nuo 9 proc. iki 5 proc.
Taip pat pateiktas pasiūlymas visas ne gyvybės draudimo sutartis apmokestinti 10 proc. tarifu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
