„Norima užtikrinti visišką aptarnavimą, tai tikrai šiandien nė viena vaistinė elektroninio recepto neaptarnaus ir nė vienas daktaras elektroninio recepto neišrašys, nes jūs pasimesite toje virtualioje erdvėje ir neturėdami nieko galite iš viso likti be vaistų. Todėl yra nustatyta lapkričio 2 diena, kai tik mes iš techninės pusės turime būti pasirašę sutartis su visomis vaistinėmis (...), lapkričio antrąją visos vaistinės bus pasiruošusios šiems darbams“, - žurnalistams pirmadienį patvirtino Registrų centro direktoriaus pavaduotojas turto vertinimui Arvydas Bagdonavičius.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai patikino, kad iki lapkričio 2-osios prisijungimą prie sistemos baigs 176 gydymo įstaigos iš 450 šiuo metu veikiančių Lietuvoje, taip pat apie 4000 vaistinių. Šiuo pirmuoju etapu prie sistemos prijungiamos gydymo įstaigos, anot SAM, apima 70 proc. visų gydymo paslaugų. Likusios, kaip planuojama, sistema palaipsniui ims naudotis iki 2018-ųjų.
„Visi sako - jūs jau atidarėte sistemą, kodėl ji neveikia? (...) Pati sistema sukurta, dabar mūsų gydytojai mokosi - žinote, kad dalis gydytojų yra garbaus amžiaus, jų raštingumas yra kiek prastesnis, nei jaunosios kartos, kuri savęs neįsivaizduoja be mobilaus telefono. Tie dalykai skiriasi, dėl to paliktas pereinamasis laikotarpis, kad jie įprastų dirbti su naujovėmis“, - sakė sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Arvydas Skorupskas.
Jis teigė, kad įdiegus sistemą pacientams teks gaišti mažiau laiko priėmimams pas gydytojus, trumpės pacientų registracijos trukmė, jiems nebereikės pakartotinių tyrimų, medikams sumažės biurokratinių procedūrų išrašant receptus ar siuntimus pas specialistus, nebereikės pildyti kompensuojamųjų vaistų knygelių, pakaks užpildyti elektroninio recepto ar siuntimo formą, atsiras kitų palengvinimų.
Įgyvendinus sistemą, ją ketinama apjungti su kitomis elektroninės valdžios sistemomis, valdomomis Vidaus reikalų, socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo bei kitų ministerijų, taip pat integruoti ją į ES e.sveikatos sistemas.
Ministerijos e.sveikatos koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus vadovas Normantas Dučinskas atkreipė dėmesį, kad planuojama, jog visą informaciją apie sveikatą elektroniniu būdu užsienio valstybėse lietuviai galės gauti nuo 2018-ųjų.
SAM atstovai taip pat patikino, kad pacientai iš anksto galės išreikšti savo valią, ar sutinka viešinti savo informaciją visiems galintiesiems prisijungti. Patikrinti informaciją apie pacientą bet kam sistema esą neleis techniškai - tai padaryti galės tik medikai, pas kuriuos pacientas yra užsiregistravęs, o ne bet kuris medicininis personalas ar kiti sistema besinaudojantys asmenys. Specialistai matys tik konkrečią informaciją apie asmenį, būtiną skiriamam tyrimui ar ligos diagnozei, tuo metu visą paciento ligos informaciją galės matyti tik šeimos gydytojai.
„Negalvokite, kad apribodami tą teisę (gauti informaciją) jūs gausite pažymą ginklui, kitiems dalykams, kur būtina sveikatos patikra ir tam tikros ligos gali „praslysti“. Ne, taip nebus - vistiek tos pažymos jūs negausite, nenuslėpsite nuo gydytojų šių sunkių diagnozių“, - sakė A.Skorupskas.
Įstaigos, kurios norės naudotis sistema, turės pasirašyti sutartį su Registrų centru.
Nacionalinę e.sveikatos sistemą Europoje, ministerijos atstovų teigimu, be ją diegiančios Lietuvos turi tik Danija, Suomija, Švedija, Airija.
Projektas įgyvendinamas ES ir Lietuvos biudžeto lėšomis, sistema kainavo per 28 mln. eurų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
