Nuo krizės lietuviai ginasi cigaretėmis, alkoholiu ir seksu

Nors, anot kai kurių ekonomistų, Lietuva pasiekė krizės „dugną“ ir padėtis ėmė gerėti, statistiniam lietuviui kojų pirštais jo pasiekti dar nepavyko. Prarasto darbo, galimybių ir buvusio gyvenimo sugrąžinti nepavykus, nuotaiką bandoma taisyti kitais būdais.

Tik krizei įžengus į Lietuvą, žmonės puolė stresą malšinti pirkdami gėles, sėklas, sodinukus, mat rūpinimasis kažkuo trapesniu nuima įtampą, žmogus jaučiasi atsakingas ir galintis pasirūpinti ne tik savimi. Bet, šiemet tendencijos pakito.

Nuo bandelių – prie cigarečių

Žiniasklaidoje paplitus rašiniams apie suintensyvėjusią saldumynų prekybą, vieno didžiausių prekybos tinklų „Maxima LT“ atstovė spaudai Renata Saulytė šiuos duomenis paneigė. Pašnekovės žodžius patvirtina ir Žemės ūkio ministerijos duomenys, kad iki šių metų gegužės mėnesio duonos, bandelių, konditerijos gaminių ir cukraus pardavimai sparčiai augo, bet dabar stebimas paklausos kritimas.

Anot R. Saulytės, jų parduotuvių tinklo miltinių gaminių pardavimai krito apie 5,4%, bandelių - 5,6 %, tortų — 13,4%, plokštainių — 12,5%, pyragaičių — net 32,3%. Taip atsitiko dėl to, kad žmonės pradėjo daugiau gaminti namuose ir kepti saldžius patiekalus patys. Tokias išvadas galima darytis dėl to, kad ženkliai pakilo biskvitų, kuriuos galima sutepti kremu, pardavimai – net 71,1%. Duonos mišinių ir duonkepių, šaldytos tešlos paklausa taip pat išaugo.

Balsas.lt bandė išsiaiškinti, ar per krizę dėl didelių žmonių rūpesčių pakilo paklausa tabako gaminiams ir alkoholiniams gėrimams.

Rugsėjo mėnesį „Spinter tyrimai“ atliko namų ūkių finansinės situacijos ir finansinių įsipareigojimų tyrimą, kuris sudarė galimybes po dviejų ekonominio nuosmukio metų įvertinti šiandieninę Lietuvos namų ūkių finansinę situaciją. Buvo nustatyta, kad 2008 metais vienas šeimos narys tabako gaminiams per mėnesį vidutiniškai išleisdavo 1,4% visų savo pajamų, kas sudarė 10,3 Lt. 2010 metais šis skaičius pasiekė 3% mėnesio pajamų, kas lygu 21,4 Lt.

R. Saulytės teigimu, tabako pardavimai nukrito 40-50%. „Darome prielaidą, kad žmonės perka kontrabandines baltarusiškas cigaretes, todėl legali prekyba krenta. Net alkoholio pardavimai krito 12-16%, nors realiai suprantame, kad žmonės tikrai nenustojo mėgautis alkoholiniais gėrimais. Galima numanyti, kad gėrimų taip pat gaunama „juodojoje rinkoje“, – teigia ji.

Psichologinė žmonių poreikių pusė

Psichologė Genutė Petronienė paaiškino, kad yra tiesioginis ryšis tarp krizės, streso ir žmogaus poreikių. „Kūdikis čiulpia mamos pieną, saldainio mėgėjas – saldainį, o alkoholikas – siurbčioja alų. Tai yra psichologinis nusiraminimas. Yra sakoma, kad alkoholis yra užnuodytas mamos pienas“.

Psichologo Raimundo Aleknos teigimu, patiriant stresą, žmogaus galvoje vyksta grandininė reakcija. Pirmoji – galimybės praradimo jausmas ir gedėjimo procesas. Pradžioje žmogus nereaguoja į įvykius ir netiki tuo, kas vyksta, būna savotiška neigimo stadija. Kiek atsipeikėjęs žmogus ieško, kas kaltas, pasiduoda depresijai ar savęs nuvertinimui. Laimingoji streso nugalėjimo pabaiga būna tada, kai įvyksta derybos su pačiu savimi ir žmogus prisitaiko prie esamų sąlygų.

Savęs nuvertinimas reikalauja platesnio apibrėžimo – būtent jame slypi visos mūsų žalingų įpročių ir poreikių šaknys. Tuštumo, nepilnavertiškumo jausmas verčia ieškoti priemonių, kurios galėtų kompensuoti kažko neturėjimą ir padėtų atgauti pusiausvyrą.

Žmonės pasiduoda regresui į archajinę būseną: vieni labai daug miega, kiti valgo saldumynus, treti ramina save alkoholiu ir cigaretėmis. Žmonių pasąmonėje nuo vaikystės užfiksuota informacija, kad, pavyzdžiui, saldumynas – tai apdovanojimas už kažkokius gerus nuopelnus. O apdovanojimai visada teikia džiaugsmo.

Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje didėja gimstamumas. 2006 metais Lietuvoje gimė 31 265 vaikai, 2008 – 35065,  o 2009 metais šis skaičius pasiekė 36682. Gimstamumo augimas leidžia daryti prielaidą, kad žmonės gelbėjasi seksu nuo rūpesčių ir streso. Norint palyginti gimstamumo rodiklius su 2010 metais, buvo paimtas vidutiniškas gimstančių į mėnesį vaikų skaičius 2006-ais ekonomikos pakilimo ir karjeros augimo metais ir sunkiais pokriziniais 2010-ais metais. Taigi, 2006 metais vidutiniškai į mėnesį gimdavo 2392 vaikai, o šiemet - 3079. Psichologų teigimu, fizinis artumas tikrai gera priemonė nuo streso. Kai darbe lydi sėkmė ir gyvenime pilnai save realizuoji, lieka mažai laiko asmeniniam gyvenimui. Krizė leido žmonėms atsigriebti.

Apgaulingas savęs nuraminimas

G. Petronienė papasakojo, kad, patirdami stresą, žmonės dažniausiai bando save užpildyti alkoholiu, saldumynais ar cigaretės dūmais. „Tačiau tai neišsprendžia problemos, o tik trumpam ją atidėlioja. Kol žmogus patenkina savo trumpalaikius poreikius, jis apie nieką negalvoja. Įtampa yra sumažinama trumpam, nes kai žmogus nebegauna tos cigaretės ar saldumyno – patiria naują streso antplūdį“.

R. Alekna laikosi nuomonės, kad apgaulingas trūkstamų dalykų kompensavimas saldumynais ar alkoholiu dažniausiai būna nesaikingas. Šokolado dažniausiai suvalgoma tiek, kad vėliau ima graužti sąžinė dėl papildomų kalorijų. Alkoholis gal ir padeda atsipalaiduoti, tačiau sudirgęs žmogus nepajaučia saiko, išgeria daugiau ir kitą dieną jaučia nemalonias pasekmes, kurių neutralizavimui reikia dar daugiau alkoholio. Tai tarsi užburtas ratas.

Priemonių įveikti stresą yra

Stresas turėtų būti traktuojamas kaip sveikatos sutrikimas. Yra daug būdų, kaip tinkamai jį neutralizuoti.

„Fizinė kultūra yra viena tų priemonių, kurios metu išsiskiria endorfinų – džiaugsmo hormonų, kurie pakelia nuotaiką ir atstato pusiausvyrą“, – teigia R. Alekna.

„Pasivaikščiojimas po parką tikrai pagerina nuotaiką ir savijautą, gaunama daug naudos, nes pašalinama įtampa iš raumenų“, – vieningos nuomonės laikosi ir G. Petronienė. „Tačiau svarbu pabrėžti, kad nuo sporto klubų ir meditacijos taip pat išsivysto priklausomybė“, - priduria pašnekovė.

Amerikos psichologas Josephas Wolpe mano, kad yra trys nesuderinami su įtampa dalykai: tai seksas, maistas ir relaksacijos pratimai. Tačiau „vaistai“ iš šio sąrašo ne visada prieinami ir naudingi, todėl psichologas pataria kiekvienam žmogui susidaryti savo „antistresinį“ sąrašą pagal individualius asmenybės poreikius, ar tai būtų muzikos klausymasis, ar buvimas gamtoje, ar saldus miegas, ar tiesiog širdies išliejimas artimam žmogui.

Psichologinės pagalbos telefonai

Psichologinė pagalba internetu