Iki šiol patyręs žalą ir norėdamas gauti kompensaciją pacientas turėdavo nueiti kryžiaus kelius, mat reikėdavo įrodinėti padarytą mediko klaidą.
Dabar apie tai pakaks pranešti Pacientų žalos atlyginimo komisijai, veikiančiai prie SAM. Išnagrinėjusi atvejį ji paskirs turtinę ir neturtinę kompensaciją. Su jos dydžiu nesutinkantis asmuo galės kreiptis į teismą.
Tačiau Pagalbos onkologiniams pacientams organizacijos (POLA) prezidento Šarūno Narbuto pastebėjimu, tai kad įsigaliojus naujam įstatymui komisija realiai turės dirbti pagal dvi tvarkas, yra sunkiai suprantama.
„Jei asmuo kreipėsi žalos atlyginimo pagal naują tvarką, bet žala buvo padaryta pernai vasarą, komisija skundą turės nagrinėti pagal seną tvarką. Jei žala padaryta po sausio pirmos – pagal naują. Man tiek kaip pacientų atstovui, tiek kaip teisininkui tokia tvarka neatrodo aiški. Taip valstybė siekia apsisaugoti. Bet šiaip tvarka turėtų atitikti šiandienos realijas, pagal tai, kokia tvarka galioja, taip prašymas ir turėtų būti nagrinėjamas“, – pastebėjo jis.
Jis priminė, kad senoji tvarka turėjusi daug trukdžių pacientui prisiteisti kompensaciją žalos atveju.
„Tuomet vėl išliks neproporcinga žalos įrodinėjimo našta pacientui. Nors jis yra silpnesnioji šalis, bet turi įrodyti visus faktus – kad tarp padarytos žalos fakto ir mediko veiksmų yra priežastinis ryšys. Tai nesusipratimas, nes Civiliniame kodekse žalą turėtų įrodinėti stipresnioji šalis.
O tą padaryti sudėtinga, nes pacientui įrodyti daugelį aplinkybių sudėtingiau, nes jis jų nekontroliuoja. Žmogus turi teisę susipažinti su savo sveikatos duomenimis, bet jie yra saugomi gydymo įstaigoje. Ir tokiais atvejais, kai jau išties matydavosi, kad gydymo įstaiga „prisidirbo“, būdavo tiesiog plėšomi įrašai iš medicininės dokumentacijos. Ir už tai jokios atsakomybės nebūdavo, tik pastabos, kad netvarkingai tvarkoma dokumentacija.
Iš e.sveikatos įrašų neištrinsi, bet ten pirmiausia jie turi atsirasti. Tad toks klausimų „marinavimas“ trejus metus ir bus sudėtinga tiek pacientams susigaudyti“, – pastebėjo Š. Narbutas.
Kas gali kreiptis dėl žalos atlyginimo?
Dėl žalos atlyginimo gali kreiptis pacientas, o pacientui mirus – jo artimieji.
Mirus pacientui, jei teikiant paslaugas gydymo įstaigoje buvo padaryta žala, teisę gauti turtinės ir neturtinės žalos kompensaciją turi ne tik nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, bet ir kiti žmonės, už kurių išlaikymą mirusysis buvo atsakingas.
Be to, teisę gauti kompensaciją (tik neturtinės žalos) turi ir paciento darbingi tėvai bei suaugę vaikai, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ryšys. Iki šio modelio įsigaliojimo, artimi pacientui asmenys neturėjo įstatyminės teisės reikalauti neturtinės žalos kompensavimo, dėl ko teismuose vykdavo ilgi teisminiai ginčai.
Kada galima kreiptis dėl žalos atlyginimo?
Pacientas ar jo artimasis ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo sveikatai gydymo įstaigoje padaryta žala, gali kreiptis į Komisiją, veikiančią prie SAM, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo.
Dėl kompensacijos galima kreiptis visais atvejais, kai pacientas ar, mirus pacientui – jo artimieji mano, jog gydymo įstaigoje sveikatai buvo padaryta žala.
Pavyzdžiui, jei atliekant planinę operaciją, kai turėjo būti išspręsta kažkokia jo sveikatos problema, pacientas miršta, tikėtina, kad tokią atvejo eigą galėjo lemti komplikacijos ar medikų padarytos klaidos. Jei artimieji įsitikinę, kad taip atsitiko dėl medikų kaltės, jie turi teisę kreiptis į Komisiją dėl žalos atlyginimo.
Kam konkrečiai pacientas ar mirusio paciento artimieji turi pateikti skundą ir kas juos analizuos?
Prašymai dėl žalos kompensavimo turės būti teikiami Komisijai, veikiančiai prie SAM.
Prašymas dėl žalos atlyginimo galės būti teikiamas tiesiogiai arba per atstumą, t. y., žmonės galės atvykti į SAM arba, pavyzdžiui, prašymą pateikti registruotu paštu, per kurjerį ar kitomis ryšio priemonėmis, leidžiančiomis nustatyti žmogaus tapatybę.
Žalą vertins Komisija. Joje dirbs 7 nariai, deleguoti institucijų bei medikų ir pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų.
Šiuo metu Komisija, veikusi iki 2020 m. sausio 1 d., dar nėra baigusi nagrinėti 32 pacientų prašymų. Jie bus perduoti naujajai Komisijai ir baigti nagrinėti pagal iki įstatymo pakeitimo (2020 m.) galiojusią tvarką ir reikalavimus.
Be to, naujoji Komisija nagrinės ir šiais metais pateiktus prašymus dėl žalos, kuri kilo iki 2020 m., atlyginimo. Šie prašymai taip pat bus nagrinėjami pagal iki įstatymo pakeitimo (2020 m.) galiojusią tvarką ir reikalavimus.
Kas turi būti nurodyta prašyme? Ar reikia pateikti medicininių dokumentų kopijas ir kitus dokumentus?
Prašyme turi būti nurodyta žala, prašomos atlyginti žalos dydis ir aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį.
Komisija, svarstydama prašymą, pati (o ne pacientas) surinks dokumentus, įskaitant paciento medicinos dokumentų kopijas ir gydymo įstaigos bei medikų paaiškinimus, kuriuose pateikta visa informacija apie pacientą, t. y., apie jo buvimą gydymo įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, reikalinga prašymui nagrinėti ir sprendimui priimti.
Taip pat Komisija, esant poreikiui, pati kreipsis į ekspertus, dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios, gavimo.
Pacientui reikės pateikti tik turtinės žalos (patirtų išlaidų ar negautų pajamų) bei neturtinės žalos (pavyzdžiui, sužalojimo įtaką paciento socialiniam gyvenimui ir pan.) dydį patvirtinančius dokumentus.
Ar tokiu atveju, kai kreipsis artimieji, galios tokia pati tvarka?
Taip – nesvarbu, ar kreipsis pats pacientas, ar mirusiojo artimieji, galioja ta pati prašymo dėl žalos atlyginimo pateikimo, jo nagrinėjimo tvarka, terminai ir kita. Skirsis tik prašymo formos (tvirtinamos ministro įsakymu) ir su prašymu pridedamų dokumentų sąrašas. Pavyzdžiui, artimieji turės pridėti teisę į žalos atlyginimą patvirtinančius dokumentus – apie tai, kad buvo paciento išlaikomi arba, kad su pacientu juos siejo artimas ryšys.
Kokia žala bus atlyginama? Ar bus nustatytos vadinamosios žalos lubos?
Bus atlyginama žala, kuri padaryta teikiant gydymo paslaugas ir tai nėra neišvengiama žala. Neišvengiama žala laikoma:
- ligų, kuriomis pacientas sirgo iki žalos padarymo, pasekmės ir komplikacijos, kurių nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį; - ligos, atsiradusios dėl paciento individualių savybių; - ligos, atsiradusios dėl vaistų, kurie vartoti laikantis nustatytų sąlygų, savybių.
Vis dėlto, žalos atlyginimas nebus išmokamas, jei bus nustatyta, kad žalą nulėmė paciento sąmoningas (tyčia) arba dėl didelio neatsargumo nustatytų pareigų arba kitų kiekvienam savaime suprantamų atsargumo taisyklių (pavyzdžiui, nerūkyti sergant astma ir pan.) nesilaikymas. Tačiau jei minėtų taisyklių ir pareigų nesilaikymas bus ne pagrindinė žalos priežastis, t. y., jei jų laikiusis žala būtų buvusi tik mažesnė, bus išmokamas mažesnis žalos atlyginimas priklausomai nuo to, kokiu mastu minėti paciento veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo arba dydžio.
Numatyta, kad pacientams bus atlyginama turtinė ir neturtinė žala.
Atlyginant turtinę žalą bus atlyginamos faktinės pacientų patirtos turtinės išlaidos vaistams, gydymo paslaugoms, išskyrus apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, taip pat kitos su padaryta žala (paciento priežiūra ar sveikatos atkūrimu ir pan.) susijusios pagrįstos ir būtinos išlaidos.
Neturtinė žala bus atlyginama pagal balų skaičiavimo sistemą, kas leis asmenims patiems iš anksto įsivertinti savo teisėtus lūkesčius į neturtinės žalos atlyginimą.
Žalos lubų, t. y., maksimalios atlygintinos žalos sumos, nėra nustatyta.
Kokios galimos neturtinės žalos sumos?
Suma kiekvienu konkrečiu atveju bus apskaičiuojama atskirai, įvertinus numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, netekus regėjimo dėl medikų klaidų, pacientui, preliminariais skaičiavimais, būtų išmokėta apie 13 tūkst. eurų neturtinės žalos.
Kaip bus nagrinėjami skundai?
Visų pirma, bus įvertinama, ar prašymas ir pateikti dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, ir tik atitinkantys juos bus perduodami nagrinėjimui. Jei prašymas neatitiks reikalavimų, apie tai bus informuojamas jį pateikęs pacientas ar jo artimasis, kurie turės galimybę per nustatytą terminą jį pataisyti. Jei skundas atitiks reikalavimus, jis bus nagrinėjamas Komisijoje.
Per kiek laiko skundai bus išanalizuoti?
Komisija sprendimus nesudėtingais atvejais, t. y., kai nereikia ekspertų išvadų ir kitų duomenų bei paaiškinimų, priims jau pirmajame posėdyje, kitais atvejais – vėlesniuose (surinkusi visus duomenis, išvadas ir paaiškinimus). Sprendimas dėl reikalaujamos žalos atlyginimo turės būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos. Dėl objektyvių priežasčių šis terminas galės būti pratęstas ne daugiau kaip dar vienam mėnesiui.
Taigi, Komisija sprendimą vėliausiai galės priimti per tris mėnesius gavus prašymą.
Kas išmokės žalą, jei Komisija nustatys, kad ji padaryta?
Žalą pacientams atlygins Valstybinė ligonių kasa (VLK), kuri administruos sąskaitą, į kurią įmokas mokės gydymo įstaigos.
Šiuo metu VLK atlieka banko, kuriame bus atidaryta sąskaita, paslaugų viešąjį pirkimą. Planuojama, kad įmokas į sąskaitą bus galima pervesti jau nuo kovo 1 d.
Tai reiškia, kad draudimo bendrovės nebebus susijusios su žalos kompensavimu?
Ne. Draustis civilinės atsakomybės draudimu gydymo įstaigoms nebereikės. Vietoje draudimo įmokų įstaigos mokės įmokas į VLK administruojamą sąskaitą.
Mažosios gydymo įstaigos, t. y., teikiančios šeimos medicinos, palaikomojo gydymo ir slaugos ir (arba) paliatyviosios pagalbos paslaugas, turės mokėti 0,1 procento sieksiančias įmokas, skaičiuojant nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos pajamų už paslaugų teikimą, visos kitos – 0,2 procento. Numatyta, kad įmokos turės būti mokamos dalimis, kas ketvirtį. Pirmąją įmoką gydymo įstaigos turi sumokėti iki šių metų kovo 30 d.
Per kiek laiko žala bus išmokama?
Pacientui kompensacija bus išmokama per 30 dienų po Komisijos sprendimo priėmimo dienos.
Kompensacija visuomet bus išmokama vienu kartu, neskaidant jos dalimis.
Ką daryti, jei netenkins Komisijos sprendimas?
Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Tad, gavęs Komisijos sprendimą ir nusprendęs, kad šis jo netenkina, pacientas turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.
Be to, pacientai, kurių prašymus Komisija atsisakys nagrinėti (pavyzdžiui, dėl to, kad, Komisijos nuomone, pacientas neištaisė prašymo trūkumų), tokius Komisijos sprendimus galės skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Ar „žalos be kaltės“ modelis neskatins medikų aplaidžiai dirbti, jei už klaidas jie nesulauks sankcijų?
Sankcijos yra numatytos ir nuo Naujųjų metų įsigaliojusioje tvarkoje, tik, siekiant skatinti klaidas analizuoti, o ne slėpti, jos ne tokios griežtos.
Iki šiol net už vieną grubią arba pasikartojusią paprastą klaidą medikams grėsė licencijos netekimas, o tai skatindavo slėpti klaidas ir trukdydavo analizuoti jų priežastis bei iš jų mokytis siekiant geresnės paslaugų kokybės.
Dabar nustatyta, kad licencija būtų panaikinama tik antrą kartą pasikartojus grubiai klaidai, o visais kitais atvejais (padarius tik vieną grubią klaidą arba dvi paprastas klaidas per vienus metus) licencija būtų tik laikinai sustabdoma ir prireikus medikai turėtų tobulinti savo kvalifikaciją (jei bus nustatyta, kad ji neatitinka nustatytų reikalavimų).
Tokiu būdu nebus skubotai atimamos licencijos, medikams suteikiama galimybė pasitobulinti ir toliau teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, o gydymo įstaigoms – išsaugoti specialistus ir užtikrinti paslaugų kokybę bei prieinamumą.
Be to, kartu veiks ir žalos pasikartojimo prevencijos sistema. Ministro įsakymu bus sudaryta komisija, kurios pagrindinės funkcijos bus teikti siūlymus ne tik toms gydymo įstaigoms, kur buvo padaryta žala, bet ir visoms įstaigoms, kaip užkirsti kelią žalai atsirasti. Taip pat komisija teiks siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl priemonių ir reikalingų teisės aktų tobulinimo, kas leistų užkirsti kelią žalai atsirasti, siūlys kaip gerinti gydymo paslaugų kokybę ir kt.
