Aušrinė Šėmienė
Lietuvoje paskęsta beveik 7 kartus daugiau žmonių nei kitose ES šalyse, taigi, šioje srityje esame lyderiai. Kitose ES šalyse dažniausiai nuskęsta senyvi žmonės, o pas mus – darbingo amžiaus, bet, žinoma, girti.
Lyderiai ES
Praėjusį savaitgalį, kai Lietuvos gamta alsavo karščiu, paskendo šeši žmonės. Penktadienį Prienų rajone, Veiverių miestelyje, iš upelio ištrauktas penkiasdešimtmečio kūnas. Šeštadienį Biržų rajone rasta paskendusi septyniasdešimtmetė, o kitą dieną – nenustatytos tapatybės vyro kūnas. Sekmadienį paskendo dar trys keturiasdešimtmečiai vyrai Ukmergės, Elektrėnų ir Kretingos rajonuose. Ir paskutinį gegužės savaitgalį, kai Lietuvą lepino karšta saulė, paskendo penki žmonės.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centras paskelbė naujausius praėjusių metų duomenis: Lietuvoje nuskendo 198 žmonės, 11 iš jų nusprendė šitaip nusižudyti. Dauguma aukų (94) buvo 45–64 m. vyrai. Beje, vyrų paskendo net 4,5 karto daugiau nei moterų. Vanduo nusinešė ir 10 vaikų – 9 berniukų ir mergaitės – gyvybes. Per pastaruosius trejus metus daugiausia žmonių paskendo šiltuoju metų laiku, besimaudydami natūraliuose vandens telkiniuose, maždaug trečdalis – todėl, kad įkrito į vandenį.
„Dažnai žmonės eina maudytis neblaivūs, neatsargiai elgiasi vandens telkinyje, kurio nepažįsta. Pakeitus įpročius ir prie vandens ėmus elgtis atsargiau, galima išsaugoti gyvybę“, – teigė Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus vadovė Aušra Želvienė. Higienos instituto specialistai tvirtina, kad dažniau nuskęsta tie žmonės, kurie vartoja vaistus ir kurių sveikata prasta, tie, kurie yra žemesnio socialinio statuso, kurie maudosi nepažįstamame vandens telkinyje ir, blogiausia, būna vartoję alkoholio. Todėl šią vasarą besimaudančiuosius Baltijos jūroje gelbėtojai saugos net iki 20 valandos. Iki šiol gelbėtojai paplūdimiuose darbą baigdavo dviem valandomis anksčiau.
Skęsta jauni
Taigi vanduo Lietuvoje dažniausiai nusineša darbingo amžiaus žmonių gyvybes, o kitose ES šalyse dažniausiai nuskęsta pensinio amžiaus (75-erių ir vyresni) žmonės. „Kai kurie žmonės skęsta, kai sutrinka sveikata, ypač įlipus į šaltą vandenį. Tada gali staiga sustoti širdis“, – aiškino Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas prof. Saulius Vosylius.
Sustoja širdis
Profesorius sakė, kad filmuose dažnai rodoma, kad skendusį žmogų aplinkiniai truputį pagaivina, jis atsigauna ir sveikas keliauja namo. Deja, realybė yra kitokia: skendimo pasekmės, net jei pavyko žmogų atgaivinti, gali būti labai skaudžios. Jos dažniausiai priklauso nuo to, kiek laiko skendęs žmogus išbuvo be deguonies ir kiek laiko buvo sustojusi jo širdis.
Žmogus nekvėpavęs gali išbūti keletą minučių, tai priklauso nuo jo treniruotumo, bet jo galvos smegenų žievės ląstelės pažeidžiamos, jei jos deguonies negauna vos 4–5 minutes, nors kraujotaką galima atkurti ir po 8–10 minučių. Jei žmogus skęsta šaltame vandenyje, jam reikia mažiau deguonies. Tad jei skendusiojo širdis plaka, dar nereiškia, kad viskas gerai baigsis.
Į plaučius patekęs vanduo gali sukelti daugybę sutrikimų: širdies, inkstų, plaučių. Be to, jei deguonies žmogui trūksta ilgą laiką, pažeidžiamos jo galvos smegenų ląstelės, jis ilgam gali likti ilgalaikės komos būsesnoje. Kiek žmonių, ištikti komos, gydytojo praktikoje neatsigavo? „Šiemet dar nebuvo“, – skubėjo pasidžiaugti profesorius. Jis pridūrė: „Bet mes juk Vilniuje, toli nuo pagrindinių maudymosi vietų.“
Skendimo pasekmių gali būti ir ne tokių sunkių, kaip koma. Vis dėlto profesorius tvirtino, kad sunku tikėtis, jog skendęs žmogus visai nejaus pasekmių. Todėl visi nukentėjusieji turi būti vežami į ligoninę, kad gydytojai galėtų jiems padėti.
Gaivinti būtina
Kiekvieną vasarą specialistai primygtinai ragina žmones maudytis tik oficialiosiose maudyklose, kur budi profesionalūs gelbėtojai. Bet argi jų klausysi, kai ežeras ar upė šalia namų? Tad tikėtina, kad kiekvienam gali tekti pabūti ir gelbėtoju, ir mediku. Ką daryti, jei nemoki gaivinti? Prof. S.Vosylius įsitikinęs, kad ir neprofesionalūs gelbėtojai gali padėti skendusiam žmogui. „Gaivinimo sėkmė labai priklauso nuo to, ar greitai skenduoliui bus suteikta pagalba. Žinoma, būtina kuo skubiau kviesti ir profesionalus“, – pabrėžė profesorius.
Jis teigė, kad mūsų visuomenėje daug žmonių yra apmokyti teikti pirmąją pagalbą: jie mato per televiziją, kaip tai daryti, yra lankę pirmosios pagalbos kursus. Tai privaloma visiems vairuotojams. Be to, pirmosios pagalbos teikimo įgūdžiai ugdomi aukštosiose mokyklose, o medikams privalu mokėti gaivinti. Taigi didėlė tikimybė, kad, atsitikus nelaimei, atsiras galinčiųjų padėti skęstančiajam.
Kaip gavinti?
Pirmiausia skenduolį reikia ištraukti iš vandens ir paguldyti ant kieto pagrindo, nes neprofesionalui neįmanoma jį gaivinti vandenyje. „Labai svarbu gaivinimo veiksmus atlikti tinkama seka“, – pabrėžė prof. S.Vosylius. Dažniausiai skęstančiam žmogui įvyksta kvėpavimo takų spazmas ir tik po to sustoja jo širdis. Gali atsitikti net taip, kad žmogui dėl spazmo vanduo nė nepatenka į kvėpavimo takus. Taigi didžiausia blogybė ta, kad svarbiausiems organams – širdžiai ir smegenims – trūksta deguonies. Į krantą ištrauktą skenduolį reikia paguldyti ant nugaros, atlošti galvą, pražiodyti ir, užspaudus nosį, 5 kartus įpūsti į plaučius oro.
Jei nejaučiama didelio pasipriešinimo, 30 kartų reikia smarkiai paspausti krūtinės ląstą: dėti rankas vieną ant kitos krūtinės centre ir staigiu judesiu spausti. Tai reikia padaryti maždaug per 30 sekundžių, vėl padaryti du įpūtimus ir 30 paspaudimų. Šitaip daryti reikia, kol žmogus parodys gyvybės požymius ar atvažiuos gelbėtojai. Kad ir kaip gerai jums sektųsi gaivinti, būtina profesionalų pagalba, nes jie turi specialios įrangos ir moka tinkamai gaivinti, žino, kaip atverti kvėpavimo takus, gali tiekti koncentruotą deguonį, turi elektrinių širdies defibriliatorių ir pan. Tai padės išvengti minėtų komplikacijų.
Stačia galva
S.Vosylius pasakojo pernai gydęs vyrą, kuris, nėręs į vandenį stačia galva, atsitrenkė į dugną. Lūžo jo stuburo slankstelis, buvo pažeistos stuburo smegenys ir išsivystė kojų bei rankų paralyžius. Jaunas žmogus visam gyvenimui liko neįgalus. O praėjusį sekmadienį gelbėtojai sulaukė išsigandusių Kretingos rajono gyventojų skambučio: nuo tramplino į Gaudučių tvenkinį įšoko žmogus ir nebeišnėrė. Atvykę narai rado 44-erių vyro kūną.
„Nardytojai ne visada apskaičiuoja vandens gylį, ne visuomet žino, koks yra dugnas: ten gali būti akmenų, nuskendusių medžių. Jei nardytojas atsitrenks į kietą daiktą, jo nugaros smegenys gali nukentėti“, – sakė prof. S.Vosylius. Šuolių į vandenį trenerė Asta Girdauskienė įsitikinusi, kad mokėjimas taisyklingai ir saugiai įšokti į vandenį išgelbėtų ne vieną gyvybę, apsaugotų nuo invalidumo. O Vilniaus greitosios medicinos pagalbos direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė pridūrė, kad labai pavojinga eiti maudyitis išgėrus alkoholio, tokiam žmogui ir jūra atrodo iki kelių. Kaip elgtis vandenyje
• Prie vandens telkinių nepalikite be priežiūros mažamečių vaikų. • Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima įkristi į vandenį: ant prieplaukos ar molo krašto, tilto, stataus kranto. • Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai. • Neplaukite už plūdurų, nors ir mokate gerai plaukti. • Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, nes galite susižaloti, atsitrenkę į dugne esančius daiktus. • Nesimaudykite pavalgę, išgėrę alkoholinių gėrimų. • Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
Ką daryti pamačius skęstantį žmogų
• Šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį, kvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors priemonės, kuri neskęsta – kamuolio, čiužinio ir pan., kurį būtų galima paduoti skęstančiajam. • Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę. • Jei šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta, ir paduoti ją skęstančiajam saugiu atstumu, kad jis negalėtų jūsų sugriebti. • Įsidėmėkite, kad gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris žino gelbėjimo būdus ir moka jais pasinaudoti.
Šaltinis – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas