Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) išteisino Kauno nusikalstamos Daktarų grupuotės narį Egidijų Abarių (55 m.), pravarde Goga, dėl kaltinimų organizavus Edmundo B. (33 m.) nužudymą. LApT paliko galioti ir kitas Vilniaus apygardos teismo skirtas bausmes už šią žmogžudystę, įvykdytą prieš 13 metų.
Darbininką pasmaugė
Prieš dvejus metus Vilniaus apygardos teismas, uždaruose posėdžiuose išnagrinėjęs su Daktarais siejamų nusikaltėlių bylą, kai kuriuos įtariamuosius išteisino, o kai kuriuos nuteisė palyginti švelniomis bausmėmis. Tuomet buvo išteisintas nužudymo organizavimu prokurorų kaltintas Kauno nusikalstamo pasaulio lyderiu laikyto Henriko Daktaro artimas bičiulis, Daktarų gaujos iždininku vadinamas E. Abarius. Goga išteisintas nesurinkus duomenų, kad jis dalyvavo šiame nusikaltime.
E. Abarius buvo kaltinamas, kad 2000 metais organizavo tuo metu jo namuose pagalbiniu darbininku dirbusio Edmundo B. nužudymą. Esą Goga, kuris pagalbinį darbininką buvo apgyvendinęs atskirame name Šilelio kaime, sužinojo, kad Edmundas netinkamai elgiasi su jo sūnumi, ir nurodė kitiems Daktarų gaujos nariams jį nužudyti.
Užduoties ėmėsi Virgelio pravardę turintis Virginijus Silvestravičius (43 m.), Rolandas Zaveckas–Džempis (48 m.), Vaidas Vansevičius (40 m.) ir verslininkas Regimantas Kairys-Klišius (48 m.). Beje, pats R. Kairys neigė, kad buvo pravardžiuojamas Klišiumi, ir sakė, jog tokia pravardė jam buvo sugalvota bylos eigoje, siekiant jį sumenkinti.
Minėtas ketvertukas vieną dieną susitiko Raudondvario plente, prie kelio Kaunas-Marijampolė viaduko, kur viską aptarė, pasiskirstė vaidmenimis. Tą pačią dieną Kulautuvos girininkijos miške trys vyrai liko kasti duobės, o R. Zaveckas nuvažiavo atvežti aukos. Jis, Džempis, sakydamas, kad miške reikia iškrauti krovinį, apgaule Edmundą išviliojo.
Iš tikrųjų jokio krovinio nebuvo. Einant mišku, Virgelis užmetė Edmundui ant kaklo virvę ir, kartu su V. Vansevičiumi parvertę jį ant žemės, pasmaugė. Po to V. Silvestravičius nužudytojo galvą dar apvyniojo lipnia juosta, ir vyrai, nutempę lavoną į duobę, jį užkasė.
Nužudytojo palaikai buvo rasti tik 2009 metais.
Konkurentą nušovė
V. Silvestravičius-Virgelis buvo kaltinamas dar ir 1993 metais įvykdyta žmogžudyste, kai jis iš neteisėtai įsigyto ginklo nušovė Arvydą L. Tas Arvydas esą nedavė ramybės merginai, su kuria anksčiau draugavo, tačiau išsiskyrė, o Virgelis ketino ją vesti.
1993-iųjų rudenį Virgelis pamatė Arvydą, važiuojantį automobiliu, ir jį pasekė. Arvydas atvažiavo į degalinę Ašigalio gatvėje. Virgelis – iš paskos. Nors buvo šviesus paros metas, tačiau žudikas išsitraukė pistoletą, kurį, aišku, buvo nusipirkęs nelegaliai, ir, priėjęs prie automobilio, vieną kartą šovė į vairuotoją. Po to sugrįžo į savo automobilį BMW 320 ir pajudėjo iš vietos. Pravažiuodamas pro šalį, dar kartą šovė į kraujais plūstantį Arvydą.
Sunkiai sužalotas Arvydas mirė, o Virgelis pasuko Sargėnų link. Važiuodamas už miesto per mašinos langą išmetė pistoletą TT. Jo tyrėjai taip ir nesurado.
Išdavė Daktarą
V. Silvestravičiui teismas buvo labai atlaidus ir už dvi žmogžudystes bei neteisėtą disponavimą ginklais ir šaudmenimis skyrė tik 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. V. Vansevičiui skirta 6 metų nelaisvės bausmė.
Kaip paskelbė bylą nagrinėjusi teisėja Laureta Ulbienė, tokios švelnios bausmės abiem skirtos todėl, kad jie ikiteisminio tyrimo metu sutiko bendradarbiauti su pareigūnais ir padėjo atskleisti labai sunkius nusikaltimus.
Kaip tik prabilus vienam įtakingiausių Daktarų grupuotės narių V. Silvestravičiui, iš mirties taško pajudėjo ir dabar jau baigta nagrinėti Henriko Daktaro-Henytės byla. Virgelis toje byloje yra teisiamasis, kuris prisipažino nusikaltęs ir papasakojo, kaip žudė kiti, teisiamųjų suole šalia jo sėdintys grupuotės nariai. Daktarų byloje prokurorai siūlo nuteisti Virgelį 9 metus kalėti.
„Prisipažįstu dėl visų nusikaltimų, kuriais esu kaltinamas. Dėl visko labai gailiuosi, noriu atsiprašyti nukentėjusiųjų ir jų artimųjų. Prašau skirti kuo švelnesnę bausmę, nes vienas auginu du vaikus, prižiūriu neįgalų savo tėvą“, – tardamas paskutinį žodį, kalbėjo V. Silvestravičius.
V. Vansevičius Daktarų byloje irgi davė parodymus. Prokurorai jam pasiūlė skirti 8 metus nelaisvės.
Gan švelniai Edmundo B. nužudymo byloje buvo nuteistas ir dar vienas dabar su Daktarais teisiamas nusikaltėlis – R. Zaveckas-Džempis. Jo vaidmuo šiame nusikaltime buvo pripažintas antraeiliu, ir teismas skyrė 6 metus nelaisvės. O Daktarų byloje prokurorai siūlo įkalinti Džempį už grotų 16 metų.
Bendrui Regimantui Kairiui byla nutraukta dėl senaties.
Beje, visi kaltinamieji buvo teisiami pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą, kuriame numatytos lengvesnės bausmės, o R. Kairys po nužudymo daugiau nebuvo padaręs jokio nusikaltimo.
Prokurorų skundas
Šį Vilniaus apygardos teismo nuosprendį nuteistieji ir Generalinė prokuratūra, kaip minėta, apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Prokuroras Zdislavas Tuliševskis skunde prašė apkaltinti ir E. Abarių – skirti jam 10 metų laisvės atėmimo bausmę ir priteisti iš jo 2890 litų, kuriuos Policijos departamentas išleido parsiveždamas E. Abarių iš Suomijos.
E. Abarius buvo sulaikytas Suomijoje 2008-ųjų gruodžio 19 dieną, kai su šeima vyko slidinėti. Teisėsaugininkams tuomet prireikė Europos arešto orderio.
Prokuroro nuomone, E. Abarių nuteisti byloje yra pakankamai duomenų. Liudytojai papasakoję, kad darbininką Edmundą B. jie vadino šnyriumi – tai yra patarnautoju, anot kalinių žargono. Keturi skirtingi asmenys nurodę, kad nužudyti „šnyrių“ liepęs E. Abarius. Tačiau teismas nepagrįstai visus šiuos parodymus atmetė.
Prokuroras taip pat nesutiko su R. Zaveckui paskirta bausme, artima bausmės minimumui. Prokurorų nuomone, R. Zaveckas, žinodamas, kad Edmundas bus nužudytas, išviliojo jį iš namų ir atvežė į egzekucijos vietą – kaip ir kiti, vykdė nužudymo planą. Po nusikaltimo jis su kitais bendrininkais slėpė nužudymo pėdsakus, o vėliau, nusikaltimui išaiškėjus, kaltės nepripažino. Pats R. Zaveckas prašė jį išteisinti.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendį buvo apskundęs ir R. Kairys. Nors jo atžvilgiu byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui, tačiau R. Kairys apeliaciniu skundu prašė jo atžvilgiu priimti tik išteisinamąjį nuosprendį. Jis tvirtino nedalyvavęs nusikaltime, o V. Vansevičius ir V. Silvestravičius teisme jį esą apkalbėję, nes jie suinteresuoti užvaldyti jo turtą.
Visi skundai atmesti
LApT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriai pirmininkavo Linas Žukauskas, pritarė savo kolegų iš Vilniaus apygardos teismo nuomonei. Po pusantrų metų trukusio skundo nagrinėjimo teisėjas L. Žukauskas konstatavo, jog žemesnės instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, o prokuroro Z. Tuliševskio skundas, kuriuo prašyta Gogą pripažinti kaltu dėl nužudymo, yra nepagrįstas.
LApT teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dėl E. Abariaus išteisinimo yra teisėtas, nes priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. „Šiame nuosprendyje padarytos išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, – rašoma LApT nutartyje. – Tuo tarpu skunde esantys prokuroro argumentai dėl nuosprendyje teismo padarytų išvadų ir bylos nustatytų aplinkybių bei paties teismo išvadų neatitikimo yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl E. Abariaus išteisinimo, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Vien tai, kad prokuroras nesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir pateikdamas savitą jų vertinimą, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindas teigti apie neobjektyvų ir šališką bylos ištyrimą.“
LApT kolegija nepatenkino ir R. Zavecko skundo. Vertinant byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visetą, akivaizdu, kad, vykdydamas pavestą užduotį, R. Zaveckas veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas apie būsimą Edmundo B. nužudymą, jis išgalvotu pretekstu įsodino jį į automobilį, atvežė į sutartą vietą, kurioje netrukus Edmundas buvo nužudytas, o jo lavonas paslėptas duobėje.
Tiesioginį Džempio dalyvavimą nužudyme patvirtina ir tai, kad jis, atvežęs Edmundą į sutartą vietą, stebėjo aplinką ir, esant reikalui, turėjo perspėti nužudymo vykdytojus. Nors apeliaciniame skunde R. Zaveckas ir nurodė, kad jo stovėjimas kelyje neturi nieko bendro su aplinkos stebėjimu, kadangi jis neturėjo galimybės įspėti miške buvusius asmenis, tačiau tokie argumentai ir logine, ir faktine prasme yra nepagrįsti. Byloje yra duomenų, kad Džempis ir kiti jo bendrininkai nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo mobiliuosius telefonus. Pagaliau įspėti miške esančius bendrus galima ir automobilio garsiniu signalu.
R. Kairio gynybinė versija dėl V. Silvestravičiaus ir V. Vansevičiaus intereso jį apkalbėti, tai susiejant su praeityje įvykusiais sandoriais dėl nekilnojamojo turto pardavimo ir didelių turtinių nuostolių jam padarymo, skundžiamame nuosprendyje buvo išsamiai tirta ir motyvuotai atmesta kaip nepagrįsta, tokius R. Kairio parodymus įvertinus kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Petras KURMELIS
AKISTATA
