Kaip uždirbant kiek daugiau nei 2000 Lt bankui kas mėnesį mokėti 12 tūkst. Lt įmoką? Atsakymo neradęs Gytis Mažeikis tapo pirmuoju žmogumi Panevėžyje, nusprendusiu pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Kodėl amnestija nuo skolų turėjęs tapti teisės aktas pasirodė nieko vertas?
Prie suskilusios geldos
Kaip uždirbant kiek daugiau nei 2000 Lt bankui kas mėnesį mokėti 12 tūkst. Lt įmoką? Atsakymo neradęs Gytis Mažeikis tapo pirmuoju žmogumi Panevėžyje, nusprendusiu pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Amnestija nuo skolų turėjęs tapti teisės aktas pasirodė nieko vertas. Per 900 tūkst. Lt paskolos slegiamam ir jokių galimybių ją išsimokėti nematančiam vyrui teismas bankrutuoti neleido.
G. Mažeikis susidūrė su netikėta kliūtimi – nė vienas fizinio asmens bankroto administratorius negali imtis darbo, mat šalies draudimo bendrovės jų nedraudžia privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Ant kadaise paskolas siūliusių bankų kabliuko užkibęs panevėžietis atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Kol Lietuvoje atsiras draudimo kompanija, išdrįsusi apdrausti bankroto administratorių, G. Mažeikiui gresia likti ir be pinigų, ir be už skolą įgyto turto. Mat bankas kėsinasi kadaise už daugiau nei milijoną litų skolininko nupirktas patalpas parduoti trigubai pigiau. Tačiau ir netekęs turto panevėžietis būtų įpareigotas bankui ir toliau mokėti likusią paskolos dalį.
Milijonas – už ačiū
Kai G. Mažeikis 2008-aisiais iš banko gavo 1,2 mln. Lt paskolą, apie galimybę bankrutuoti fiziniams asmenims nebuvo kalbų. Kad ateis laikas, kai toks sprendimas atrodys vienintelė išeitis, vyras tąkart nė minčių neturėjo.
Langų ir durų gamyba besiverčiančios individualiosios įmonės savininkui tokia paskola neatrodė grėsminga.
Pinigų vyrui prireikė, kai daug metų J. Janonio g. buvusio baldų fabriko valgyklos patalpose veikusiai jo įmonei iškilo grėsmė kraustytis. Iš nekilnojamojo turto burbulo užsidirbti panoręs patalpų savininkas perspėjo svarstantis atsisakyti nuomos ir ieškoti pirkėjo.
G. Mažeikis, užuot puolęs kraustytis kitur, susigundė dalį pastato – 600 kv. m nusipirkti.
Verslininkui gauti daugiau nei milijono litų banko paskolą buvo juokų darbas.
Tam nereikėjo nei laiduotojo, nei užstatyti savo turto. Pakako bankui įkeisti perkamą buvusią valgyklą, pateikti įmonės finansinius rodiklius ir didžiausių užsakovių bendrovių sąrašą.
Pinigų neskaičiavo
1,2 mln. Lt paskolą G. Mažeikis planavo išsimokėti per septynerius metus. Tiek laiko kas mėnesį bankui turėjo atseikėti 12 tūkst. Lt įmoką ir dar tiek pat atsidėti taupyti. Mat po septynerių metų skolininkas privalėjo bankui įteikti visą likusią sumą – maždaug 600 tūkst. Lt.
Kurį laiką verslininkui dėl paskolos neskaudėjo galvos. Vadinamuoju ekonominio pakilimo laikotarpiu, kai už nekilnojamąjį turtą žmonės buvo pasiruošę mokėti nežmoniškus pinigus, langus ir duris gaminančioje įmonėje darbas virte virė, o jos savininkas lengva ranka kas mėnesį bankui mokėjo po 12 tūkst. Lt. Tiesa, kita tiek atsidėti jis nė nesistengė – tikėjosi pasibaigus paskolos mokėjimo terminui surasti išeitį. Tarkim, jį pratęsti.
Uždarbis triskart mažesnis nei įmoka
Sprogęs nekilnojamojo turto burbulas kone per vieną dieną G. Mažeikį paliko prie suskilusios geldos. Viena po kitos bankrutavo kelios jo svarbiausios užsakovės – statybų organizacijos, dėl išaugusio nedarbo ir kritusių atlyginimų emigravo kompetentingiausi darbininkai. Nebeišgalinčiam kas mėnesį mokėti 12 tūkst. Lt vyrui bankas įmoką laikinai sumažino iki 9000 Lt. Toks gelbėjimosi ratas atrodė tragikomiškai – G. Mažeikio mėnesio pajamos triskart mažesnės. Jis skaičiuoja per mėnesį iš savo įmonės uždirbantis apie 2500 Lt. Praėjusių metų rudenį vyras visai nustojo mokėti įmokas. Dabar verslininko skola bankui siekia apie 900 tūkst. Lt. Jis nemato jokių galimybių išsimokėti net per visą likusį gyvenimą.
Jį stebina, kad grąžinti paskolą spaudžiantis bankas prieš penketą metų nenumatė tokio ekonomikos posūkio.
„Kas dabar gali Lietuvoje per mėnesį uždirbti daugiau nei 24 tūkst. Lt?“ – banko pozicija stebisi G. Mažeikis.
Bankai vykdė planus
Panevėžietis neabejoja, jog vis dėlto bankininkai žinojo, kuo gali baigtis praskolintas gyvenimas, tačiau apsukriai naudojosi patikėjusiaisiais piniginga valstybės ateitimi.
„Kai paklausiau, kodėl davėte tokią paskolą logiškai nemąsčiusiam žmogui, buvo pasakyta, kad bankui reikėjo vykdyti planą. Bankai lenktyniavo, kas daugiau išdalins paskolų, o aš patekau į tas jų pinkles. Kaip eilinis pilietis negali prognozuoti orų, taip negali ir ekonomikos pokyčių. Bet bankininkai privalėjo tai numatyti“, – piktinosi G. Mažeikis.
Nutrūkus įmokų mokėjimams bankas griebėsi kraštutinės priemonės – ėmėsi pardavinėti patalpas. Šį kartą, pasak G. Mažeikio, jos įvertintos kone penkiskart pigiau nei 2008-aisiais. 600 kv. m gamybinių patalpų pradinė pardavimo kaina tesiekia apie 250 tūkst. Lt.
Bankui suradus pirkėją, G. Mažeikis dar liktų skolingas likusią dalį – per 600 tūkst. Lt.
Piniginę prižiūrėtų svetimi
Verslininkas teigia, kad pats banko atstovas neoficialiai prasitaręs, jog dabar jam geriausia išeitis būtų pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu.
Prieš porą mėnesių G. Mažeikis Panevėžio apylinkės teismui įteikė prašymą iškelti jam bankroto bylą.
Panevėžietis nesutinka, kad nuo kovo 1-osios įsigaliojęs įstatymas yra lengva išeitis išsisukti nuo finansinių įsipareigojimų. Jei G. Mažeikiui būtų paskelbtas bankrotas, penkerius metus jo finansus valdytų teismo paskirtas bankroto administratorius. Iš skolininko pajamų būtų mokamos ne tik skolos, bet ir atlyginimas administratoriui. Kiek liktų pragyventi pačiam G.
Mažeikiui ir jo šeimai, nežinia. Nuo paties skolininko tai nebepriklausytų.
„Kad galėčiau žmonai jubiliejaus proga nupirkti dovaną, turėčiau eiti prašyti leidimo bankroto administratoriaus. Žeminanti procedūra“, – pripažįsta verslininkas.
Vis dėlto ir tokia išeitis jam priimtinesnė nei liūdna perspektyva iki gyvenimo galo mokėti skolą bankui.
Daužo sieną
Apylinkės teismas G. Mažeikio prašymą atmetė. Vyrui neleido bankrutuoti. Netikėta kliūtimi pasirodė esanti ne jo materialinė padėtis, o biurokratinis dalykas.
Fizinių asmenų bankroto administratoriai negali imtis darbo, nes nė viena draudimo bendrovė jų nedraudžia profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Mat kol kas bankroto procedūras reglamentuojantys teisės aktai draudikų netenkina.
Pirmąja kregžde Panevėžyje tapęs G. Mažeikis Apylinkės teismo sprendimą apskundė aukštesnės instancijos Apygardos teismui.
Skolininkui atstovaujantis advokatas Saulius Kučys viliasi pramušti sieną. Jei ir Apygardos teismas neleis kone milijoną litų skolingam panevėžiečiui bankrutuoti, advokatas nusiteikęs siekti dar aukščiau.
_______________________________________________
FAKTAI
Šiuo metu pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu Panevėžyje galėtų 20 asmenų, Lietuvoje – apie 12 tūkst. Įstatymas numato, kad bankrutuoti gali tie asmenys, kurių skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA (25 tūkst. litų) ir skolinių įsipareigojimų mokėjimų terminai yra pasibaigę. Fizinio asmens bankroto procedūra negali tęstis ilgiau nei penkerius metus. Per tiek laiko kreditoriams negrąžintos skolos yra nurašomos. Latvijoje ši procedūra gerokai trumpesnė – fizinis asmuo skolų naštos nusikrato per trejus metus. Fizinių asmenų bankrotas nebus išsigelbėjimo ratas išlaikyti vaikus ar atsiskaityti su valstybe vengiantiesiems. Skolos, susidariusios dėl nesumokėtų teismo priteistų alimentų vaikams išlaikyti ar mokesčių valstybei, negali būti pripažintos nurašomomis.
_______________________________________________
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
