Įstatymai numato, kad skubiu atveju patekti į sveikatos priežiūros įstaigą pacientas turi nedelsiant. Jei pagalba nėra skubi, pas šeimos gydytoją – per savaitę. Tuo metu iki gydytojo specialisto turėtų pavykti prisibelsti per mėnesį, o patekti į ligoninę – per du.
Vis tik pacientai nesiliauja stebėtis, kodėl tokia tvarka įteisinta tik „ant popieriaus“, o laukti specialisto paslaugų viešojoje poliklinikoje prireikia ir pusę metų ar ilgiau. Kas gali, pavyzdžiui, turi pakankamai lėšų ar darbdavio apmokamą sveikatos draudimą, renkasi alternatyvą – vizitą privačioje įstaigoje.
Tačiau daug kam dar kaip akibrokštas skamba pasiūlymas valstybinėje poliklinikoje pas tą patį specialistą, kurio konsultaciją šiaip gautum po kelių mėnesių, patekti kad ir rytoj ar viso labo po savaitės. Tiesa, už tai reikia susimokėti iš savo lėšų.
Atvėrus piniginę gydytojas prieinamas iš karto
Tokia patirtimi tiesioginio eterio metu pasidalino ir „Žinių radijo“ klausytojas Mindaugas: „Pati sveikatos apsaugos ministerija sukūrė „puikią“ sistemą, kuria visi naudojamės. Tad jei dabar gausi siuntimą pas neurologą, jo lauksi nuo 1,5 iki 2 mėnesio, net jei tai yra skubi pagalba, kažkoks labai stiprus pažeidimas.
Tačiau ta pati poliklinika tau siūlo pas tą patį valstybės išlaikomą, iš jos atlyginimą gaunantį neurologą patekti už pinigus kitą savaitę, sumokėjus 66 eurus. Ir toliau rodo SAM įkainių politiką ir nurodymą, kaip ir kokiais procentais turi būti paskirstyti finansai, kad poliklinika galėtų uždirbti. Ir čia nėra jokios paslapties, visi apie tai žino.“
„Asmeniškai labai neigiamai tai vertinu ir manau, kad taip neturi būti, kad už pinigus gali nusipirkti greitesnę paslaugą, nes tai tikrai primena sovietmetį su pagrindinėmis durimis į tuščią parduotuvę ir galinėmis durimis, kur tiesiai iš sandėlio, bet už pinigus“, – sako G. Kacevičius.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius patvirtino, kad teisės aktai tai leidžia, tačiau teigė tokiai tvarkai pats nepritariantis.
„Asmeniškai labai neigiamai tai vertinu ir manau, kad taip neturi būti, kad už pinigus gali nusipirkti greitesnę paslaugą, nes tai tikrai primena sovietmetį su pagrindinėmis durimis į tuščią parduotuvę ir galinėmis durimis, kur tiesiai iš sandėlio, bet už pinigus. Taigi, manau, kad mūsų teisės aktai turėtų šia prasme būti patobulinti taip, kad nebūtų galima už pinigus nusipirkti paslaugą greičiau. Nes tai reiškia, kad galbūt atsiranda interesas kai kur neskubėti pacientui suteikti nemokamos paslaugos, kad jis pradėtų galvoti apie tai, kad jam geriau susimokėti ir gauti anksčiau“, – dėstė jis radijo laidoje „Dienos klausimas“.
Vis tik kalbėdamas apie privačias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas VLK vadovas tikino, kad vien tai, kad ten kreipiasi daugiau žmonių, paslaugų prieinamumo savaime nepagerina.
„Po pandemijos matome, kad privačios sveikatos priežiūros įstaigos kažkaip greičiau atsistatė ir labiau negu viešosios įstaigos padidino sveikatos teikimo paslaugas. Tą reiškinį mes matome, atitinkamai ir mūsų apmokėjimas reaguoja, bet paslaugų prieinamumo tai niekaip nepakeičia. Jei gydytojai iš viešųjų įtaigų pereina į privačias, o toks reiškinys vyksta, tas visiškai nereiškia, kad pacientai lengviau pas gydytoją patenka. Ko gero, kaip tik atvirkščiai, nes gydytojai privačiose įstaigose gal dirba mažesniais krūviais, nei buvo įpratę viešosiose įstaigose, tad tai paslaugų prieinamumo nepagerina“, – aiškino G. Kacevičius.
Lėtinių ligų kontrolė šlubuoja
Pritaręs, kad dabartinė tvarka, kai susimokėjus pas gydytoją valstybinėje įstaigoje galima patekti greičiau, nėra normali ir kuo greičiau keistina, Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regione Povilas Vytenis Andriukaitis atkreipė dėmesį ir į dar daugiau problemų.
„Čia vartojate žodį „paslaugos“, tai, žinote, paslaugos ir gydymas nėra tas pats. Todėl, norint kalbėti apie gydymą, reikia kalbėti apie tai, kad žmonės, kurie turi lėtinius susirgimus, būtų gydomi, dispancerizuojami ir jiems būtų suteikta atskira programa, nereikėtų jokio siuntimo, jie būtų aktyviai kviečiami ir apžiūrimi specialistų, aktyviai metų laikotarpiu koreguojamas gydymas“, – kalbėjo buvęs Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą.
G. Kacevičius patvirtino, kad tokia tvarka dėl lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ir dabar egzistuoja, tik realybėje, deja, ji nelabai veikia:
„Mūsų sveikatos sistemos pagrindas yra šeimos gydytojas, kuris nukreipia pacientą ten, kur jam reikia ir kada reikia ir prižiūri jo kelią sistemoje. Nepaisant to, yra sąrašas lėtinių būklių, kai pacientai neprivalo kiekvieną kartą pas šeimos gydytoją eiti siuntimo bet gali per metus 4 kartus ar panašiai, kaip nustatyta tai ligai, lankytis pas gydytoją specialistą be siutimo. Kiek žinau, praktikoje tai nelabai gerai veikia, nes neretai gydytojai specialistai vis tiek reikalauja siuntimo.“
Pasigenda aktyvaus bendradarbiavimo
Andriukaitis pabrėžė, kad ne mažiau nei aktyvus gydymas taip pat svarbus ir operatyvus diagnozės nustatymas.
„Reikia suprasti, kad tokiais atvejais, kai ligonis kreipiasi į šeimos gydytoją ir nėra aiški diagnozė, šiuo atveju jis turi eiti kita tvarka, kad jam būtų kuo skubiau nustatyta diagnozė. Jei šeimos gydytojas mato, kad yra patologija, kurią būtina kuo greičiau išsiaiškinti, tyrimai rodo, kad reikia greitai nustatyti diagnozę, šioje vietoje vėlgi turėtų būti nustatyta programa, kur ir kokiuose centruose žmogus turi būti apžiūrimas ir įtraukiamas į gydymo programą.
Trečias dalykas – reikia šeimos gydytoją, gydytojus specialistus ir tretinės pagalbos specialistus apjungti į klasterius, kad jie būtinai dirbtų kartu, šeimos gydytojas nebūtų tik kažkoks vartininkas, kuris pats nedalyvauja procesuose. Ketvirtas šaltinis – mes panaikinome vadinamąją felčerinę grandį, kur buvo šiek tiek aukštesnės kvalifikacijos specialistai nei dabartinės medicinos seserys, bet jie turėjo teisę ir nustatyti tam tikras ligas, gydyti ir išrašyti receptus. Šiandien reikėtų kalbėti apie aukštos kvalifikacijos slaugytojas, kurioms būtina suteikti daugiau teisių, kad galėtų ir tyrimus atlikti, ir gydomąjį darbą pagal nustatytus protokolus“, – dėstė ekskomisaras.
Kalbėdamas apie specializuotą mediciną G. Kacevičius savo ruožtu priminė, kad dar per pirmą šių metų ketvirtį ketinama padidinti kai kurių konsultacijų įkainius: „Planuojama ten, kur pacientas gauna daugiau paslaugų su įvairiomis manipuliacijomis, padidinti pirmiausia šiuos įkainius. O šiais metais apskritai planuojame peržiūrėti paslaugų apmokėjimo tvarką ir nusistatyti planą artimiausiems keliems metams, per kurį laipsniškai didintume apmokėjimą.“
Pinigai – dar ne viskas
VLK direktorius priminė, kad eilės Lietuvos sveikatos sistemoje egzistavo ir prieš pandemiją, tačiau šiuo metu situacija, be abejonės, yra pablogėjusi.
„Tai yra įvykę ne tik pas mus, Lietuvoje, bet (...) masinė problema ir kitose šalyse. Tikrai susiduriama su tuo, kad pacientams gauti sveikatos priežiūros paslaugas tapo sunkiau. Pandemija situaciją paaštrino tuo, kad, visų pirma, jos laikotarpiu buvo tam tikri apribojimai dėl pacientų ir medikų saugumo, buvo reikalingi specialūs drabužiai ir kitos saugos priemonės, kas sumažino gydymo įstaigų pralaidumą.
Mūsų statistika tą patvirtina, kad tuo metu sumažėjo apsilankymų tiek pas šeimos gydytojus, tiek gydytojus specialistus, taip pat sumažėjo ir gulėjimo ligoninėse. Visa tai sukėlė tokį efektą kaip atidėtą paklausą – problemos susikaupė ir dabar pacientai veržiasi į gydymo įstaigas norėdami jas išspręsti“, – sakė G. Kacevičius.
Nors dėl eilių kaltinama ir ministerija, ir medikų trūkumas, dar kiti beda pirštu į nepakankamą finansavimą, žmonių norą žūtbūt patekti pas konkretų specialistą, jis teigė, kad nėra vienos pagrindinės priežasties.
„Tai, kuo žmonės skundžiasi ir kokias priežastis vardija, visi jie yra teisūs, tų priežasčių yra tiek ir dar daugiau. (...) Taip, pagal finansavimą, Lietuva nėra pati turtingiausia ir daugiausiai sveikatos skirianti šalis. Kita vertus, jei tik finansavimas būtų šios problemos priežastis, tai tokios turtingos šalys kaip Norvegija, Anglija ir daugelis kitų Vakarų Europos šalių visai neturėtų eilių, kurios dažnai yra dar didesnės nei pas mus.
Šiais metais iš to, ką sumoka dirbantys asmenys ir valstybė, sveikatos apsaugai turėsime kiek daugiau nei 3 mlrd. eurų. Tai padalinus visiems gyventojams gausis šiek tie daugiau 1 tūkst. eurų vienam gyventojui. Tai pagal šią sumą nesame čempionai, nors tikrai galime atrasti nelabai ilgą sąrašiuką šalių, kurios skiria dar mažiau, bet turbūt ne į jas orientuojamės“, – komentavo jis.
Mato didžiulį kamštį
Vis tik premjerės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Živilė Gudlevičienė tikino, kad jai rankos žvelgiant į dabartinę sveikatos sistemos situaciją nenusvyra:
„Dabar norisi „išsirankioti“ trukdžius. Dveji metai praėjo kadencijos, padaryti didieji stambūs darbai. Bet matant dabar didžiulį kamštį, kuris susidaręs sveikatos sistemoje, žiūrime į tai ir galvojame, ką būtų galima padaryti ir kaip jį išvalyti. Turime planų, minčių, imame tą ir darome.“
Reaguodama į klausytojos Virginijos skundą, kad skaudant peties sąnarį norint atlikti visus tyrimus tenka suktis siuntimų karuselėje, premjerės patarėja sutiko, kad siuntimų sistema dabar tampa ne kontrolės priemone, bet išties apsunkinančiu mechanizmu.
„Reiktų, kad moteris vieną kartą gavusi šeimos gydytojo siuntimą ortopedui traumatologui pasidarytų visus tyrimus iki operacijos, tas būtų atlikta per trumpiausią laiką, nebegrįžtant pas šeimos gydytoją ar ortopedą dar vieno siuntimo“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Siūlo gerinti ir registracijos sistemą
Prezidento vyriausioji patarėja ekonomikai Irena Segalovičienė teigė, kad pacientų eilių problema turi tapti prioritetiniu klausimu vyriausybės darbotvarkėje ir reikalingas labai konkrečių veiksmų planas, kaip atsakingos institucijos ketina tas eiles mažinti.
„Dabar mes matome ne vieną bandymą imtis pavienių sprendimų. O eilių klausimas yra pakankamai daugiabriaunis, tad norėtųsi, kad nebūtų prisidengiama ilgalaikėmis sisteminėmis problemomis, kurios jau užprogramuotos įstatymais. (...) Siekiant mažinti eiles, reikia nusiraškyti vaisius, kurie yra lengvai pasiekiami. Galbūt taikyti laikinus sprendimus, nebijant eksperimentuoti, ieškant inovatyvių sprendimų.
Kalbu apie siuntimų pas gydytojus tvarkos peržiūrėjimą – eliminuoti tas taisykles, kurios yra dirbtinės, perteklinės ir palankios tik apmokėjimo už paslaugą mechanizmui, bet ne patiems žmonėms. Tada tau reikia dirbtinai kreiptis į šeimos gydytoją, nors akivaizdu, kad jis bus tik siuntimo išrašytojas į antrą lygmenį, nes šeimos gydytojas tos pagalbos negalės suteikti“, – teigė I. Segalovičienė.
Ji siūlė, kad problemą spręsti padėtų ir vieningo standarto registracijos sistema. Pasak pašnekovės, šiuo metu pacientams nėra pasiūlomas artimiausias galimas konsultacijos laikas, galbūt kituose padaliniuose, ne te vien ten, kur pacientas paskambino. Ji pridūrė, kad ne mažiau svarbus ir biurokratijos mažinimas ir šeimos gydytojams tenkančių krūvių tolygesnis paskirstymas.
