Socialdemokratas Gintautas Paluckas ketvirtadienį Seimui pateikė Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti lengviau nutraukti pensijų kaupimą antroje pakopoje.
Nebereiktų svarbių priežasčių
Pataisomis siūloma, kad asmenys vieną kartą galėtų paprasčiau grįžti į valstybinę socialinio draudimo pensijų sistemą ir tam, skirtingai nei dabar, nereikėtų pateikti grįžimą pateisinančių svarbių priežasčių.
„Tai nėra normalu, jeigu žmogus turi eiti į teismą ir įrodinėti, dėl ko jis norėjo pasitraukti ir tokio leidimo negavo“, – Seime kalbėjo G. Paluckas.
Kaupimo sutartį nutraukusiam asmeniui būtų sugrąžintos jo lėšomis sumokėtos pensijų įmokos kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža.
„Šiandien reguliavimas yra ganėtinai kietas ir tokios valios anksčiau neišreiškę asmenys dabar ne tik privaloma tvarka įtraukiami, tačiau pasitraukti iš kaupimo negali“, – sakė G. Paluckas.
Seimo nario teigimu, kitose Europos valstybėse tendencijos dėl „kieto“ dalyvavimo pensijų kaupime keičiasi.
„Paskutinis pavyzdys – Estija, kai buvo sudarytos galimybės žmonėms pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų ir investuoti sukauptus pinigus alternatyviai. Tokia galimybe pasinaudojo beveik 129 tūkst. žmonių“, – pastebėjo G. Paluckas.
Jis patikino, kad jo siūlomos projekto pataisos nėra ankstesnės pensijų reformos kontrreforma.
Seimui pritarus, pataisos įsigaliotų nuo šio birželio pabaigos.
Pataisos kelia abejonių
Tačiau Seimo narys, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis G. Palucko teiravosi, ar šios pataisos neiššauks situacijos, su kuria teko susidurti būtent Estijai.
„Ar nebijote, kad leidus daliai žmonių atsiimti pinigus iš fondų, nutiks taip, kaip Estijoje, kur dalis pensijų ekspertų susiėmė už galvų ir nerekomenduoja Lietuvai eiti tuo keliu“, – klausė L. Kukuraitis.
„Taip, Estijoje tos nuomonės išsiskiria, bet jie ir priiminėjo tą reformą sunkiai. Todėl vienintelė problema, kurią aš matau ir kuri iš dalies yra Estijoje, kad tie, kurie pasiėmė tuos pinigus, ieškojo alternatyvos investicijoms. O paprasčiausia investicija, kurią mes visi suvokiame, – investicija į plytą, taip kaitinant nekilnojamojo turto rinką“, – pastebėjo G. Paluckas.
Vis dėlto, jo teigimu, iš privačiai sukauptos pensijos gyventojams nepavyktų nusipirkti būstų investicijai, nes sukauptos sumos paprasčiausiai per mažos.
Prieš pataisas pasisakęs konservatorius Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad pensijos kaupimo taisyklių kaitaliojimas dar labiau mažintų sistemos patikimumą ir stabilumą. Be to, leidus žmonėms pasiimti pensijai skirtus pinigus, jie nebūtinai juos taupys senatvei.
„Estijos pavyzdys rodo akivaizdžią tendenciją, kad žmonės nutraukia kaupimą ir dažniausiai išleidžia sukauptus pinigus vartojimo prekėms, o ne santaupoms“, – pastebėjo M. Lingė.
Vis dėlto po pateikimo Seimas nepritarė G. Palucko pasiūlytoms pataisoms. 43 Seimo nariai balsavo už, 43 – prieš, 30 susilaikė. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Į kaupimą įtraukia automatiškai
Šiuo metu „Sodra“ visus jaunesnius nei 40 metų dirbančius asmenis kiekvienų metų sausį automatiškai įtraukia į antros pakopos pensijų kaupimą. Tačiau sprendimą, ar kaupti pensijai papildomai, turi priimti pats žmogus. Sau tinkamiausią variantą galima pasirinkti iki birželio 30 d.
Į kaupimą automatiškai įtraukti gyventojai gali apsispręsti – nieko nedaryti ir nuo tų metų liepos 1 dienos pradėti kaupti pensiją antroje pakopoje arba iki birželio 30 d. pateikti prašymą asmeninėje „Sodros“ paskyroje ir atsisakyti dalyvauti kaupime. Tokiu atveju svarbių priežasčių nurodyti nereikia.
Tačiau, po vėliau nei pusmečio pasitraukti norintys asmenys turi „Sodrai“ rašyti prašymą, kuriame nurodo svarbias priežastis, dėl kurių nusprendžia palikti kaupimą. Šias priežastis turi įvertinti įgaliotas „Sodros“ tarnautojas.
Kaupti atsisakiusiam asmeniui kas trejus metus vėl siūloma prisijungti prie pensijų kaupimo. Kai žmogus sulaukia 40 metų, jis daugiau į kaupimą nebeįtraukiamas, tačiau nepriklausomai nuo amžiaus gali pats pasirinkti kaupimo bendrovę ir pradėti kaupti pensijai papildomai.
Šiuo metu antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja apie 1,37 mln. šalies gyventojų.
