Dalia KARPAVIČIENĖ
Praėjusį antradienį Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre surengta konferencija, kurioje aptarta Šiaulių regiono artimiausių 6 metų nedarbui ir skurdui įveikti programa, Regionų vietinės ekonomikos tvarios plėtros projektas.
Pranešėjai tvirtino, jog Lietuvoje būtina savivalda ir savitvarka, o norėdami išlikti – turime keistis, keisti savo požiūrį į gyvenimą, gyventi kitaip.
Kurti, ne kovoti
Pristatydamas Šiaulių regiono 2014-2020 metų nedarbui ir skurdui įveikti veiksmų programą Klaipėdos rajono Gedminų seniūnijos bendruomenės pirmininkas Vytautas Švanys teigė, jog požiūrį į šias problemas reiktų keisti iš esmės.
„Norėdami kažką įveikti, verčiau turėtume kažką sukurti. Nereikia kovoti prieš nedarbą ir skurdą, reikia kurti gerovę. Tą padaryti nėra lengva. Neužtenka įsteigti naujų darbo vietų, „daryti“ pinigus. Todėl į programos kūrimą yra įsijungę įvairių sričių specialistai“, – sakė V. Švanys.
Rajono meras Vaclovas Andrulis teigė, jog aktuali konferencijos tema – skurdas, nedarbas, požiūris į regionus, gyvenvietes, kaimą, bendruomenes. Nors seniai kalbama apie regionų plėtrą, realios, kompleksinės plėtros regionai, pasak mero, taip ir nesulaukė.
„Lietuvoje uždarinėjamos mokyklos, nemažas nedarbas, didžiulė socialinė atskirtis ir tarp kaimo bei miesto, ir tarp didžiųjų miestų bei likusios šalies. Malonu, kad atsirado tokių žmonių, kurie bando situaciją keisti“, – sakė V. Andrulis.
80 procentų gyventojų gyvena energetiniame skurde
Programą išsamiai apžvelgė Nacionalinio mokslo ir inovacijų parko direktorius Vladimiras Novosadas.
Jis pažymėjo, jog apie 80 procentų gyventojų Lietuvoje gyvena energetiniame skurde, nors turimas technologinių priemonių paketas leistų kainas gerokai sumažinti. Pavyzdžiui, jei bendruomenė pati pasigamintų elektros, šilumos energiją, apsirūpintų karštu vandeniu, mokėtų 3-4 kartus mažiau.
„Ar normalu, kad ūkininkas augina įvairias žaliavas, o produktų skuba pirkti į prekybos centrą? Skandinavijos šalys to nesuprastų. Mes pateiksime modelį, kaip jums – bendrovėms, ūkininkams – patiems perdirbti žaliavas, gaminti maisto produktus. Prekybos centruose kainos „išpūstos“ 4-5 kartus, paprasčiausia bandelė kainuoja daugiau negu litą. Perėjus nuo aprūpinimo iki apsirūpinimo, maisto produktų kainas ūkininkas ar bendruomenė galėtų sumažinti 3-5 kartus, o gal ir daugiau. Ir bandelė kainuos ne daugiau kaip 15 centų“, – aiškino V. Novosadas.
Į programą specialistai numatė įtraukti kiekvieną šeimą, kad nebūtų taip, jog „valdžia gyvena sau, o žmogus – sau“. Sveikas žmogus turėtų gyventi sveikoje aplinkoje.
Labai svarbūs ir kooperatyvai, kurių Lietuvoje katastrofiškai mažai – iki 10 procentų.
Kaimuose – 100 tūkstančių bedarbių
Apie žemės ūkį kalbėjęs Antanas Svirskis save pristatė kaip tikrą šios srities žinovą, kuriam iki profesorystės teko nueiti ilgą kelią, nuo avių ganytojo.
Be žemės ūkio, pasak profesoriaus, kaime prasmės ir reikšmės nebetenka kitos programos. Reikia tik sugebėti nusileisti ir gyventi ant žemės. Deja, problemų nemažai ir čia. Pavyzdžiui, gyvulių Lietuvoje nuo Nepriklausomybės pradžios sumažėjo tris kartus. Ūkininkai – ne visi stiprūs. Dalis – jau garbingo amžiaus, yra ir pamėgusiųjų stiklelį. Atsirastų galinčių dirbti žemę, bet žmonės nebenori to daryti. Sunkiai sveiku protu įsivaizduojamas, bet tikras faktas: Lietuvos kaime – 100 tūkstančių bedarbių.
„Nuo istorinių laikų mūsų šalį gelbėja smulkūs ūkiai. O dabar 2 procentai stambiųjų ūkininkų valdo 40 procentų Lietuvos teritorijos, gauna 80 procentų Europos Sąjungos paramos“, – konstatavo profesorius A. Svirskis.
„Kada buvote kaime?“
Į renginį atvyko negausus būrys bendruomenių atstovų. Dar mažiau liko iki renginio pabaigos.
Žmonės nebuvo nusiteikę optimistiškai, pranešėjų klausė, ar jie supranta, ar žino, kas ir kaip kaimuose gyvena.
Kai kurie atvirai stebėjosi programos utopiškumu ir teiravosi, ar programos rengėjai tiki, kad iki 2021 metų bus išvystyta vietinė ekonomika, įveiktas nedarbas ir skurdas, mažiausios mėnesio namų ūkio narių pajamos atitiks 3500 litų ir panašiai.
„Kada buvote kaime? Keistis reikia, programos idėjos gražios, bet vargiai bus kam jas įgyvendinti“, – abejojo kražiškiai.
