Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Prieš daugiau kaip metus Nidos „Agilos“ kultūros centro architektūriniame konkurse pirmą vietą laimėjęs projektas iki šiol nepradėtas įgyvendinti. Negana to, Neringos savivaldybė skelbia naują „Agilos“ projekto ir statybų viešųjų pirkimų konkursą. Sunerimusi architektų bendruomenė piktinasi derinančių institucijų nekompetencija ir cenzūra demokratinėje valstybėje.
Penktą dešimtį įpusėjęs Nidos kultūros centras „Agila“ – ne tik morališkai pasenęs. Jo išlaikymas per metus Neringos savivaldybei kainuoja nemažus pinigus, tad buvo priimtas sprendimas jį renovuoti.
Pernai vykusiame „Agilos“ architektūriniame konkurse iš 28 projektų komisija, į kurią įėjo ir profesionalūs architektai, geriausiu pripažino jungtinį jaunų architektų darbą. Nugalėtojai gavo 20 tūkst. Lt premiją ir laukė žadėto kvietimo į derybas, tačiau nesulaukė. O savivaldybė skelbia naują konkursą „Agilos“ projektui ir statybai.
„Kas atneš pirmą suderintą projektą, tą mes ir statysime. Kitaip mes turėsim šitą pastatą dar 40–50 metų, nes ES finansavimas baigiasi 2020 metais. Daugiau jo nebus. Savo lėšomis Lietuva ar Neringos savivaldybė tuo labiau niekada nerenovuos“, – sako Neringos meras Darius Jasaitis.
Pasak mero, savivaldybė neįpareigota įgyvendinti pirmą vietą laimėjusio projekto. Be to, šio projekto teigia niekada nederinsianti nei Valstybės saugomų teritorijų tarnyba, nei Kuršių nerijos nacionalinis parkas.
„Jis tikrai yra įdomus, bet šitoje vietoje aš jo niekaip nematau. Jis yra įspraustas per daug ir jame nėra jokio sąlyčio su supančia aplinka. Jis gal tiktų prie jūros, kur nėra jokių pastatų, kur yra kopos“, – svarsto Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Fezer.
„UNESCO aiškiai parašiusi, kad toks sprendimas ir tokie sprendiniai gali būti statomi ir kaip tik net yra siektini. Nes jais gėdingai nekopijuojamos žvejo sodybos ir esami seni pastatai“, – teigia I vietą laimėjusio projekto architektų grupės atstovas Vitalijus Jankūnas.
Architektų bendruomenę stebina Saugomų teritorijų tarnybos vienašališkumas ir kategoriškumas. Šios tarnybos išleistas rekomendacijas tipinių statinių saugomose teritorijose architektai vadina cenzūra demokratinėje valstybėje.
„Manau, kad apskritai tai yra derinančių institucijų nekompetencija, baimė kažkokio įdomesnio sprendimo. Paprastai kitose valstybėse yra tikrai vertinami tokie dalykai. Jis taptų precedentu jiems ateityje“, – mano Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Vaidotas Dapkevičius.
Jungtinė jaunų architektų grupė, kurios projektas praėjusių metų „Agilos“ konkurse laimėjo pirmą vietą žada nenuleisti rankų. Architektai jau kreipėsi į aplinkos ministrą ir teisininkus, prašydami išsiaiškinti situaciją.
