Šie pokyčiai numatyti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymu atnaujinus vairuotojų psichikos sveikatos tikrinimo reikalavimus.
„Tais atvejais, kai pacientai serga sunkesnėmis nuotaikos sutrikimų formomis, dėl jų galimybės vairuoti motorines transporto priemones individualiai spręs gydytojai“, – teigiama pranešime.
Anot ministerijos, prie ligų, kurios neleidžia vairuoti motorinių transporto priemonių, taip pat nebus priskiriami valgymo, miego, įpročių ir potraukių sutrikimai, po gimdymo atsirandantys psichikos ir elgesio sutrikimai bei tam tikri elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir fiziologiniais veiksniais.
„Norint atlikti sveikatos apžiūrą, būtiną vairavimo teisėms gauti, pas psichiatrą apsilankyti vis tiek reikės, tačiau sąrašas psichikos sutrikimų, kuriems esant negalima vairuoti, yra gerokai sutrumpėjęs“, – informuoja SAM.
Jos teigimu, kaip ir anksčiau, vairuotojo pažymėjimai nebus išduodami asmenims, turintiems tam tikrų sutrikimų, pasireiškiančių psichozėmis, taip pat kai kurių asmenybės sutrikimų, kurie labai trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti.
Išimtis bus taikoma tik tais atvejais, kai pateikiama gydytojo psichiatro išvada ir prireikus reguliariai atliekamos medicininės apžiūros.
Vairuotojų profesionalų sveikatai kai kurių psichikos ir elgesio sutrikimų atvejais, kaip ir ankstesniame reglamentavime, taikomi griežtesni ribojimai nei nesusijusių su ūkine veikla transporto priemonių vairavimo kategorijoms.
Spręsdamas individualiai dėl teisės vairuoti, sveikatos patikrinimą atliekantis gydytojas turės atsižvelgti į tiriamojo psichikos ir charakterio ypatumus, adaptacijos kokybę, patologinio proceso grįžtamumą ir jo progresavimą bei kitus veiksnius.
„Sprendžiant individualiai dėl psichikos ir elgesio sutrikimų bus galima skirti trumpesnį pakartotino sveikatos tikrinimo laikotarpį“, – teigia SAM.
Ministerijos teigimu, ankstesniame teisės akte buvusios nesunkios psichikos ligos, neturinčios įtakos vairavimo įgūdžiams, užkirsdavo kelią gauti psichologinę ar psichiatrinę pagalbą vairuojantiems asmenims.
„Vairuotojai, ypač profesionalai, buvo linkę nesikreipti pagalbos, slėpti ligas ar psichologines problemas, gydytis privačiai. Psichikos ligų, trukdančių gauti teisę vairuoti, skaičiaus mažinimas sudaro pagrindą kovai su psichikos ligų stigmatizacija Lietuvoje“, – rašoma SAM pranešime.
