Valstybės finansuojamų vietų studentams, studijuosiantiems nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, gali tekti primokėti už studijas, jei studijų kaina bus nustatyta didesnė nei „studijų krepšelis“, teigia švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Tai G. Steponavičius sakė žurnalistams pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo, kuriame aptarti studijų finansavimo klausimai.
„Jeigu studentas stoja į nevalstybinę aukštąją mokyklą ir gauna krepšelį, tai nevalstybinės aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina gali būti didesnė nei valstybės kompensuojama suma“, - žurnalistams sakė G.Steponavičius.
Studentų atstovai teigia apskritai atsargiai vertinantys tai, kad studijų krepšelius galima neštis ir į nevalstybines aukštąsias mokyklas, nes sako abejojantys privačių aukštųjų mokyklų atsakomybe.
„Mes iš viso gana atsargiai vertiname tai, kad krepšelius galima neštis ir į nevalstybines mokyklas. Įstatyme valstybinės ir nevalstybinės aukštosios mokyklos turi šiek tiek skirtingas atsakomybes. Jau matome per televiziją nevalstybines kolegijas, kurios reklamuoja ne puikius dėstytojus, auditorijas ir kokybę, o gražius berniukus ir gražias mergaites, stovinčius kolegijos fone ir raginančius stoti“, - pirmadienį žurnalistams sakė Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė.
„Gal nėra blogas principas, kad studentai, stodami į nevalstybines aukštąsias, prisimokėtų. Tačiau manau, kad atsakomybė tada turi būti vienoda visoms aukštosioms mokykloms“, - pridūrė studentų atstovė.
Valstybė yra įsipareigojusi finansuoti studijas 21 tūkst. aukštųjų mokyklų studentų.
Pirmadienį pasitarime Vyriausybė iš esmės sutarė dėl atskirų studijų finansavimo. Anot G.Steponavičiaus, norminės studijų kainos svyruos nuo 3 tūkst. iki maždaug 18 tūkst. litų. Daugiausia valstybė žada mokėti už muzikų ir pilotų rengimą, pigiausiai kainuos socialinių ir humanitarinių mokslų studentų rengimas. Vyriausybė galutinai visus skaičius žada patvirtinti trečiadienio posėdyje.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
