„Tai rinkėjų papirkinėjimas ir rodo nesisteminį požiūrį į pačią pensijų sistemą kaip visumą. Tai savyje slepia ir ponišką požiūrį į pensininkus: „Štai, mes jums atkišime po 200 eurų ir būkite laimingi“. Geroji valdžia nori – duoda, nenori – neduoda.
Taip negali būti, reikalingas sisteminis pensijų sistemos tvarkos peržiūrėjimas, kad būtų laipsniška pensijų didinimo programa – jokių 13-ų ar 14-ų pensijų“, – tv3.lt teigia pensijų indeksavimo sistemos autorius, Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad tryliktos pensijos idėjos nėra atsisakoma, nors lėšos šiai iniciatyvai ir nėra numatytos kitų metų biudžeto projekte, kurį trečiadienį apsvarstė jo vadovaujama Vyriausybė.
„Jei bus toks įstatymas priimtas, bus ieškoma Vyriausybėje ir teikiami Seimui atitinkami pakeitimai, kaip finansuoti šitas išlaidas, ir kol kas tryliktos pensijos niekas nėra atsisakęs. Tiesiog tai nėra šios dienos teisės aktuose įteisintas dokumentas ir Vyriausybė negali teikti išlaidų kitų metų „Sodros“ biudžete“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė S. Skvernelis.
Premjeras tiesiai neatsakė, iš kokių lėšų būtų finansuojamas toks projektas. Tačiau patikino, kad jei tik toks įstatymas būtų priimtas, Vyriausybė tam lėšų ras.
„Nereikėtų apsiriboti vienkartinėmis pakišomis po 200 eurų“
Pasak profesoriaus T. Medaiskio, 13-tos pensijos mokėjimas griautų visą pensinę sistemą.
„Biudžete nėra pakankamai pinigų, kad 13-ą pensiją pastoviai mokėtų ir išlaikytų ne vienerius metus. Pateikti ne vieni skaičiavimai“, – sako pašnekovas.
Anot jo, net ne pinigų ir biudžeto argumentai čia yra svarbiausi. Svarbiausi argumentai požiūrio į pensijų sistemą, kaip į ją žiūrėti. Šiuolaikinės pensijos sistemos nėra tokios, kad geroji valdžia nori duoda, nori neduoda.
„Turi būti aiški sistema ir aiškios formulės, pagal kurias skaičiuojamos pensijos. Ne jokios 13-os ar 14-os pensijos, o 12 mėnesinių pensijų.
Reikia, kad jos būtų didesnės Lietuvoje ir reikalinga ilgalaikė programa. Galbūt daugelio partijų susitarimas: kaip reikėtų daryti, kad laipsniškai finansavimas pensijoms didėtų.
Nereikėtų apsiriboti vienkartinėmis pakišomis po 200 eurų. Tokiu būdu būtų net savotiškai žalojama pensijų sistema, nes tai būtų ne sisteminis sprendimas, o prielipas prie pensijų sistemos, kuris visiškai neracionalus“, – teigia T. Medaiskis.
Profesorius teiraujasi valdžios vyrų, kodėl Lietuva yra lyginama su Lenkija, Graikija ir kitomis šalimis, kodėl turime sekti blogais pavyzdžiais.
„Sekime gerais pavyzdžiai, kur nėra tokių 13-ų pensijų ir sistemingai laikomasi pensijų tvarkos ir sistemingai didinamos pensijos pagal galiojančią tvarką. Jei turime pinigų – tai visas 12 didinkime atitinkama dalimi, o 13-oji pensija yra tik parodomasis dalykas“, – pažymi jis.
Netiki, kad gyventojai 13-os pensijos sulauks
T. Medaiskis tikisi, kad 13-osios pensijos planas nebus Lietuvoje įgyvendintas.
„Po rinkimų viskas atrodys kitaip ir nebereikės pasirodyti rinkėjams, kokie visi yra dosnūs. Dešiniosios partijos, kurios galbūt gali sudaryti valdančiąją koaliciją, tai jos skeptiškai žiūri į 13-ąją pensiją.
Tos, kurios žada šitą sprendimą, tikėtina, kad po rinkimų pakeis savo nuomonę, argumentuodami finansiniais sumetimais arba atidėdami tą klausimą į tolimesnius ir dar tolimesnius metus ir tas klausimas iš viso nebeįvyktų“, – teigia profesorius.
„Gyvulių ūkyje visi bando būti lygesni už lygius“
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialiniame feisbuko tinkle atkreipė dėmesį į valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio žodžius, kad 13-oji pensija yra „ne Lietuvos išmįslas: „Ji įteisinta visoje eilėje Europos Sąjungos šalių ir taip pat kaimyninėje Lenkijoje“.
„Papildysiu, kad šiame kontekste „visoje eilėje šalių“ reiškia gilias tryliktųjų ir keturioliktųjų pensijų tradicijas turinčias Graikiją ir Portugaliją, kuriose „gyvulių ūkis“ egzistuoja ne tik mokesčių (kaip ir Lietuvoje), bet ir išmokų sistemoje (čia Lietuva vis dar „atsilieka“).
Gyvulių ūkyje, kaip žinia, visi bando būti lygesni už lygius, o tai lemia laiko, energijos ir resursų švaistymą paklodės į save tempimui, o ne produktyviam darbui.
Tad ilgus dešimtmečius trukęs chaosas viešųjų finansų sistemoje (ir bendrai ekonomikoje) lėmė tai, kad šios šalys yra vienos skurdžiausių ir labiausiai įsiskolinusių visoje ES“, – komentavo Ž. Mauricas.
Pasak jo, Lenkija šiais metais taip pat nusprendė žengti žingsnį „gyvulių ūkio“ link, įsivesdama 13-ąją pensiją.
„Lietuvos politikai taip pat neatsilieka ir jau dalina pažadus taip pat įsivesti 200 eurų sieksiančią 13-ąją pensiją, nors nebūtinai 200 eurų. Kaip spalio 8 dieną teigė premjeras „galbūt ne 200, o 100 eurų ar 300 eurų“.
Kitaip tariant, žengiame tolyn nuo gerovės valstybės modelio link „geros valstybės“ modelio, kurioje socialinių išmokų dydis, tipas bei dažnumas nustatomas ne remiantis objektyviais kriterijais – tam Lietuvoje yra priimtas pensijų indeksavimo įstatymas, – o politikų norais“, – komentavo Ž. Mauricas.
Nausėda: 13-ta pensija – netvarus sprendimas
Valdančiųjų inicijuojamą 13-tą pensiją prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vadino netvariu sprendimu. Anot jo, pensijos turėtų būti ir toliau indeksuojamos, o 13-ta pensija yra „mažiau taiklus sprendimas“.
„Tryliktoji pensija yra mažiau taiklus problemos sprendimas, nes įvedama kaip absoliuti suma visiems, nepriklausomai nuo pensijos dydžio“, – žurnalistams antradienį Tauragėje sakė G. Nausėda.
„Tai yra netvarus sprendimas, kadangi tai yra vienkartinė išmoka, kuri turi visus vienkartinei išmokai būdingus bruožus“, – pridūrė jis.
Anot šalies vadovo, jis palaiko spartesnį nei vidutinis darbo užmokestis pensijų didinimą: „Mes už tai, kad būtų sisteminis požiūris, kad turėtume aiškią pensijų didinimo programą ir vienas iš pagrindinių jos principų būtų aplenkiantis arba spartesnis pensijų didėjimas, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu.“
Pasak šalies vadovo, nukrypti nuo rūpinimosi pensininkais Lietuvai nereikėtų net per koronaviruso sukeltą ekonominę krizę, kuri, anot jo, net nebuvo itin skaudi: „Todėl manau, kad neturime nukrypti nuo kurso rūpintis pagyvenusiais žmonėmis, nes tai yra civilizuotos valstybės bruožas.“
Įstatymo dėl 13-tos pensijos pataisas inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Finansų ministras Vilius Šapoka antradienį perspėjo, kad sudarant 2021 metų valstybės biudžetą reikia vengti bet kokių papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, įskaitant ir tryliktą pensiją.
Premjeras Saulius Skvernelis jam atkirto sakydamas, kad ne finansų ministras, o Vyriausybė nuspręs dėl 13-osios pensijos. Savo ruožtu valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Lietuvos ekonominė situacija leidžia įvesti 13-ąją pensiją – „Sodros“ rezerve yra virš 560 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad 13-tai pensijai reikės apie 120-180 mln. eurų, ją gautų apie 600 tūkst. žmonių. Opozicija kaltino pataisų iniciatorius, kad taip jie nori įsiteikti rinkėjams.
Nuo kitų metų pensijos bus indeksuojamos, kaip ir kasmet, tačiau Seime svarstoma, kaip pakeisti dabartinę pensijų indeksavimo formulę, kad jos ateityje didėtų, o ne išliktų tokio pačio dydžio arba mažėtų. Valdantieji siūlo formulėje nustatyti didesnę manevro laisvę.
