Iš viso 29 kašalotai žuvo paplūdimiuose, kuomet jie pasiklydo ir užplaukė ant seklumos 2016 m. pradžioje. Kašalotai priklauso banginių būriui.
Nauji tyrimai parodė, kad galima to priežastis yra saulės spinduliai, kurie sukelia orientacijos sutrikimus, kaip rašoma independent.
Šio tyrimo išvados neseniai buvo paskelbtos Tarptautiniame Astrobiologijos leidinyje (International Journal of Astrobiology).
Orientavimuisi banginiai naudoja Žemės magnetinį lauką
Manoma, kad reikiamą plaukimo kryptį banginiai randa naudodamiesi Žemės magnetiniu lauku, todėl atsitiktinių ir staigių Saulės audrų sukelti sutrikimai gali juos suklaidinti.
Mokslininkai mano, kad atviroje jūroje gyvūnai naudojasi patikimesnėmis navigacijos sistemomis, jei supranta, kad jie nukrypo nuo teisingo kelio.
Daugelis šių gyvūnų yra apsistoję aplink Azorų salas, rytinėje Atlanto vandenyno dalyje, kurioje yra gilūs ir šiltesni vandenys.
Jauni 10 - 15 metų amžiaus patinai keliauja į Šiaurę, link poliarinio regiono, kur juos traukia kalmarai, kuriais jie minta.
Šiaurės jūroje kašalotai plaukioja retai. Labiausiai tikėtina, kad jaunesni kašalotai paklysta dėl Saulės audrų, nes jie dar nežino, kaip prisitaikyti prie magnetinių sutrikimų esant didesnėse platumose.
Neturi patirties
Ši teorija remiasi tuo, kad gyvūnai ankstyvaisiais metais gyvena žemesnėse platumose, kur Saulės sutrikimai yra silpni, todėl jiems trūksta patirties, kaip prisitaikyti prie šio reiškinio.
Saulės audrų sutrikimai magnetiniame lauke gali trukti apie dieną ir sukelti trumpalaikius pokyčius.
Tyrėjai sako, kad „naivūs” banginiai gali lengvai paklysti pietinėje Norvegijos jūroje ir užplaukti ant seklumos seklioje Šiaurės jūroje.
Nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki praėjusių metų sausio pradžios žuvo 29, dažniausiai vieniši, kašalotai, keliavę išilgai Jungtinės Karalystės, Olandijos ir Vokietijos pakrančių.
Dr. Klausas Vanselovas iš Kylio universiteto (Vokietija) ir jo kolegos mano, kad tai galėjo sukelti saulės audros, užfiksuotos tuo pačiu laikotarpiu.
