nes vienaip ar kitaip zmones reikia produktu ir visad bus kas juos gamina , amerika ir europa po didziosios depresijos ir karo apturejo aukso amziu, taip kad ir viskas subyretu dabar , nemanau ,kad butu pasaulio pabaiga o tik nauja pradzia

as neekonomistas , todel nesnekesiu apie tai ko nesuprantu , tik priminsiu , kad kaip ir visos teorijose reikia nepamirsti zmogiskoje faktoriaus , dabartine amerika tai ne ruzvelto amerika, dabartiniai amerikonai yra visiskai buki ,europieciai dau vieningesni , kinija tikrai nejaucia gresmes is emerikos nes pastaroji sedi skolose kinijai ir nesiims nieko kas pakentu jai , , dideli verslai visad suko lita y sona ir cia nieko nepakeisi , o kas emigruoja is lietuvos sumazina konkurencija vietiniams , kad ir skamba ziauriai bet krizes sukelia nauja atgaiva ,nes vienaip ar kitaip

Nuolat stebint, kaip viešojoje erdvėje atsiranda iniciatyvos, siekiančios riboti smulkųjį verslą, galima atkreipti dėmesį į aiškų dėsningumą. Žiniasklaidoje pirmiausia pasirodo suinteresuotos stambios verslo grupuotes komentaras, paskui (arba tuo pat metu) – mums visiems žinomų ekspertų patarimai, na, o galiausiai – valdžios atstovo reakcija, stebuklingai sutampanti su stambaus verslo ar vadinamųjų ekspertų išsakyta nuomone. Taip buvo prieš kelis metus pradėjus spaudimą verslo liudijimus turintiems, taip buvo keliskart diegiant apskaitos naujoves smulkiam verslui, galiausiai taip nutiko tos pačios Vilniaus Kalvarijų turgavietės atveju. Argumentacija visuomet būna panaši – nemokami mokesčiai, atimamas darbas iš „tikrų“ įmonių, prekiaujama kontrabandinėmis prekėmis.
Sunku pasakyti, kiek mokesčių iš tiesų nėra surenkama smulkaus verslo sektoriuje, tačiau prieš skaičiuojant pirmiausia vertėtų įvertinti stambaus verslo galimybes išvengti mokesčių. Apie visiškai sąžiningą būdą, kaip išvengti keliasdešimt milijonų mokesčių įsteigus neįgaliųjų įmonę, mes dar prisimename. Prisimename ir apie tai, kaip nupirkus iš savivaldybės turtą, vėliau vos nepavyko jo perkainuoti ir susigrąžinti tariamą permoką. Apie „karuselės“ schemas, kuomet prekės keliskart fiktyviai perparduodamos susijusioms įmonėms, o tikrasis pelnas nusėda kažkur už Lietuvos ribų, ko gero, irgi dažnas yra girdėjęs. Tuzinas smulkių pažeidimų neprilygsta net ir vidutinei operacijai, atliktai pasitelkus „karuselės“ schemą. Maža to, žinant įstatymų painumą, verslą kontroliuojančių institucijų nerangumą ar kompetencijos trūkumą, galima drąsiai abejoti, ar iš tiesų visi pažeidimai, nustatyti smulkiose įmonėse, iš tiesų buvo. Gintis teismuose, ypač nuo nedidelių nuobaudų, dažnai nesiryžtama. Nenoras bylinėtis su vietos valdžia ypač pastebimas rajonuose, kur nuo seno įsigalėjo taisyklė, kad svarbiausius vietinius postus (nuo architekto ir vietinio policijos komisariato vadovo iki mero) užima tarpusavyje susiję asmenys.

Palaukit, tuoj Kebilius parašys ekonomikos vadovėlį.

tu durnas...

Lietuvos Statistikos departamente toliau tyliai sukasi skaičiai ir grafikai, liudijantys tikrąją 2008 – 2010 m. Lietuvos valstybės dinamiką. Remiantis jais, kai kuo Europą galime aplenkti jau šiandien/
Išeivių srautai išaugo daugiau nei dvigubai - iki 48 tūkst. per metus, o moksleivių skaičius nukrito daugiau nei trečdaliu. Išnyko daugiau kaip 800 kaimų ir gyvenviečių. Nedarbo lygis išaugo daugiau nei tris kartus iki 15 procentų, o laisvės nuo mokesčių diena grėsmingai priartėjo prie birželio. Valstybės skola ūgtelėjo daugiau nei dvigubai - iki 36 mlrd. litų, o jos santykis su valstybės biudžetu patrigubėjo. Lietuvos bankų paskolų portfelis susitraukė daugiau nei 10 kartų iki 7 mlrd. litų, o bankrutuojančių įmonių skaičius padidėjo pusantro karto iki 2200 per metus. Blaivaus proto žmogui minėti “dinaminiai rodikliai” įvarytų šiurpą ir neviltį. Tačiau mūsų Permainų Vyriausybės vedlys ne iš tokių. Tikėjimas jį maitina ir įkvepia keliauti po pasaulį, pasakojant vis įstabesnius mitus apie savo šalį. O Lietuvoje, kuri žmonėms pradeda priminti kapines, optimistas A.Kubilius vietoj kryžių toliau tikina matąs tik pliusus."

Tokių krizių buvo begalė ir žymiai sunkesnių,tačiau krizių valdymas tobulėja ir štai Lenkija per krizę ne tik ,kad nekrito,bet sugebėjo pakilti 0,1 procento.Vokietija puikiausiai susidorojo su krize ir dar paskolino kaimynams.

Diedukas pasistengė papilstyti iš tuščio į kiaurą,kad būtų korektiška ir apie nieką

Na jeigu nieko nesupratot, tai taip ir sakykit. Galiu paaiškinti. Apie kokią nors krizės pabaigą užmirškit net svajoti. 1930-ųjų Didžioji depresija , tai tik melodinga serenada po mylimosios langais tykų ir šiltą vakarą. Kas mūsų laukia, o gi vamzdiecas, pilnas vamzdiecas. Tą diedukas čia ir paporino, tik paprasčiau reikėtų, paprasčiau, kad suprastų ir paskutinis runkelis, skant vidutinis statistinis skaitytojas.

Na, dėl Hitlerio tai jie gal kiek perdėjo.