„Savivaldybės skambino, domėjosi, tačiau paraiškų pateikti nespėjo. Tikimės, kad iki liepos pabaigos bus tikrai pateikta mažiausiai dešimt paraiškų“, – BNS sakė ministerijos atstovė Raimonda Karnackaitė.
Šiam tikslui iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skirta beveik 600 tūkst. eurų.
Paramą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos norinčios gauti savivaldybės žmonėms nuodingą Sosnovskio barštį turės naikinti tik valstybei ar savivaldybei priklausančiuose žemės sklypuose. Be to, savivaldybės turės būti parengusios šio invazinio augalo populiacijos gausos reguliavimo veiksmų planą.
Maksimali dotacija projektui – iki 100 tūkst. eurų, bus kompensuojama iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o projektai turės būti įgyvendinti ne ilgiau kaip per 36 mėnesius nuo sutarties pasirašymo.
Paraiškos bus vertinamos pagal tai, ar Sosnovskio barščio plotai yra saugomose teritorijose, urbanizuotose teritorijose, ar savivaldybė prisideda savo lėšomis ir naikins šį augalą ne trumpiau kaip penkerius metus.
Sosnovskio barščiai – iš Kaukazo kilęs sunkiai išnaikinamas augalas. Į Lietuvą jie atkeliavo prieš daugiau nei 50 metų.
Visos Sosnovskio barščių dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino. Jų sultyse taip pat yra medžiagų, kurios fotojautrina odą ir gali sukelti 1–3 laipsnio odos nudegimus. Augalo sultyse susikaupusios medžiagos padidina odos jautrumą saulės šviesai, todėl, patekusios ant odos augalo sultys sukelia nudegimus. Pūslėms pratrūkus, susidaro sunkiai gyjančios žaizdos. Joms užgijus, lieka nenykstančios rudos dėmės ir randai. Ši liga vadinama fotodermatitu.
Sosnovskio barščius pavojinga ne tik liesti, laužyti, bet ir būti arti jų – augalai gali apnuodyti žmogaus kvėpavimo organus.
Jų kvapas, žiedadulkės ir sultys sukelia stiprią alergiją, dėl eterinių šių augalų aliejų poveikio kai kuriems žmonėms gali skaudėti galvą, juos pykina, svaigsta galva.
Kiekvieną vasarą medikams tenka teikti pagalbą žmonėms, nukentėjusiems nuo šių augalų.
