Atviras ir nuoširdus laiškas tik dar kartą įrodė, kokį skausmą patiria smurto aukos, vieniši, be tėvų likę vaikai.
Išsaugojo laišką
Berniukas laiške rašo, kad turi išsaugojęs mamos laišką ir pagalvėlę, todėl galvoją apie ją kiekvieną vakarą. Jis tikina, kad padėtų mamai ravėti daržą, ruošti pietus, laistytų gėles, jei tik ji būtų šalia.
O dabar jam ir sesei belieka aplankyti mamos kapą. Nes kaip jis rašo toliau, dėl piktos tėčio rankos nebėra mamos gyvos. O jis dėl to priverstas gyventi vaikų globos namuose.
Vaikas beveik neprisimena mamos veido, tik mintyse girdi jos dainuotą lopšinę.
Nuoširdumu ir ilgesiu persmelktas laiškas nepaliko abejingų ir respublikinio rašinių konkurso komisijos tarpe – vaikas pelnė pirmą vietą IV klasių grupėje. Tačiau laiškas kalba pats už save: iš jo aišku, kokią skaudžią realybę patyrė vaikas ir kaip jam trūksta mamos, šeimos.
Kaip sako vaikų globos namų atstovai, kiekvienas pas juos patekęs vaikas turi savo liūdną ir skausmingą patirtį, todėl gyvenimo džiaugsmo juos reikia išmokyti.
Jautrų laišką paviešinusi vaikų globos institucija tikina norėjusi parodyti, kad ir ten būdami vaikai turi jausmus, gabumus ir nesiskiria nuo kitų vaikų.
Yra vienas „bet“
Vaikų psichiatras Linas Slušnys portalui tv3.lt sakė, kad vaikų atviram išsakymui įtakos gali turėti pasirinkta tinkama forma – popieriaus lapas. Tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kokią grėsmę iš anksto turėtų įžvelgti suaugusieji, po laiško paviešinimo.
„Laiškai leidžia vaikams išlieti emociją ir patyrimą, tai tarsi tam tikra ventiliacijos forma. Kartais tai tikrai geras būdas, ypač, jeigu šalia yra suaugęs žmogus, kuris sugebės į tai išmintingai sureaguoti. Vaikams ši forma gali būti priimtinesnė kaip pasikalbėjimas su savimi, nes svetimam žmogui užsitarnauti pasitikėjimą – sunkiau.
Reikia laiko priprasti prie žmogaus, kad atvertum jam juodžiausius savo skausmus, o laiškas – tam tinka“, – sakė L. Slušnys.
Pasak jo, paviešinus laišką socialiniuose tinkluose, svarbu atsižvelgti į dvi viešumo puses.
„Labai svarbus suaugusiųjų vaidmuo, įspėjant vaiką, kad perskaitę jo laišką, komentatoriai gali sureaguoti įvairiai. Svarbiausia, kad neprasidėtų vaiko kaltinimai.
Svarbu vaikui pabrėžti, kad laišką jis rašė ne tam, kad įtikintų kitus ar jiems patiktų, o tam, kad pats pasijaustų geriau. Nes internete žmonės gali nesigilinti į turinį, nežinoti istorijos, bet įvertinti labai kritiškai, tą būtina pamatyti“, – tikino vaikų psichiatras.
Vadinasi, kartais net verta paskatinti vaikus rašyti laiškus, savo emocijas išlieti ten, jeigu nesinori kalbėti su kitais žmonėmis.
Vaikų situacija Lietuvoje
Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Ilona Tamutienė yra pateikusi savo tyrimo įžvalgas apie vaikus Lietuvoje.
„Pagalbos poreikis skurstantiems, neprižiūrėtiems ar smurtą patyrusiems vaikams yra milžiniškas. Viešojoje erdvėje dažniausiai kalbama apie socialinės rizikos šeimas. Tačiau problema yra daug platesnė – beveik trečdalis Lietuvos vaikų gyvena tik su vienu iš tėvų. Šiose šeimose skursta net 41,7 proc. jose augančių vaikų. Bendrai visoje Lietuvoje ties skurdo riba gyvena 132 660 vaikų (įvertinus ir gaunamas išmokas).
Vaikai, kurie auga socialinės rizikos šeimose, patiria tėvų nepriežiūros, piktnaudžiavimo alkoholiu, apleistumo, smurto artimoje aplinkoje ir skurdo realybę. Nereto iš minimų vaikų kasdienybė bėga vieno kambario bendrabučio tipo kambarėlyje, padedant tėvams auginti kitus brolius ar seseris, o piktnaudžiaujančių alkoholiu asmenų šeimose – rūpinantis savo tėvais. Šie vaikai patiria nuolatinį stresą“, - teigiama I. Tamutienės tyrime.
Vaikai į globos namus patenka iš smurtaujančios aplinkos, kurioje jaučiamas nepriteklius, nėra suformuotų tinkamų socialinių įgūdžių. Tačiau kaip ne kartą tvirtino specialistai, vaikai už viską labiau trokšta grįžti atgal pas mamą, tiksliau, jiems trūksta šeimos.
Juolab, retas taip atvirai prabyla apie savo jausmus, kaip šio laiško autorius. Kasmet skiriamo dėmesio ir pajėgų nepakanka užkirsti smurto keliui į namus, tačiau žmonės tampa jautresni ir atidesni tam.
Tenka gyventi su stigma
Iš tiesų, gyvenantys globos namuose vaikai susiduria su patyčiomis visuomenėje. Ir tarsi nešioja stigmą dėl savo gyvenimo, nors patys dėl to nebūna kalti. Viešojoje erdvėje sklando ne viena žinia apie nusikaltusius vaikų globos namų auklėtinius.
Tačiau ne vienas pavyzdys rodo, kad globotinius pavyksta išauklėti, suteikti žinių ir socialinių įgūdžių, kurių jie neatsineša iš savo namų. Nors šeimos niekas neatstos.
Lietuvoje 2017 m. iš viso veikė 93 globos namai, priklausantys savivaldybėms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei nevyriausybinėms organizacijoms. Jau dabar daugumoje jų stengiamasi sudaryti į šeimas panašesnes sąlygas, o iki 2020 metų visi vaikai turėtų gyventi šeimynose.
