Kaliningrade daugiabučius stačiusiam Lietuvos verslininkui grasino ne tik įtakingas kaimynas, bet sąmokslą už akių rengė ir verslo partneriai.
Šiomis dienomis sukanka lygiai ketveri metai, kai Kaliningrado srityje buvo pagrobtas ir, tikėtina, nužudytas garsus šiaulietis verslininkas Stanislovas Jucius.
„Esame viskam pasiruošę, bet kokiai žiniai, nes baisiausia yra nieko nežinoti“, – dingus S. Juciui, žurnalistams kalbėjo jo dukra Goda, tuomet 30 metų šiaulietė odontologė.
Pražuvėlio žmona ir dukra tuomet dar turėjo vilčių, kad 56 metų S. Jucius gali būti gyvas, tačiau šiandien artimųjų viltis baigia ištirpti. Rusijos ir Lietuvos teisėsaugininkai žadėjo negailėti jėgų, kad suimtų S. Jucių pagrobusius nusikaltėlius, bet jau senokai nutilo, o skambias frazes anuomet žarstę, pagalbą žadėję politikai dingusį verslininką visiškai užmiršo.
Spąstai judrioje gatvėje
S. Jucius prapuolė 2007-ųjų balandžio 18-osios rytą Kaliningrado centre. Manoma, kad tądien Rusijos nusikaltėliai verslininkui paspendė spąstus – aštuntą valandą pakvietė susitikti svarbaus verslo pokalbio. Gali būti, kad norėdami užliūliuoti šiauliečio budrumą banditai susitikimo vietą paskyrė miesto centre, netoli prekybos centro „Viktorija“ ir Pietinės geležinkelio stoties, vos už kelių šimtų metrų nuo Stanislovo vadovautos statybų bendrovės „Roslitstroj“ kontoros.
Šitoje gatvėje visuomet milžiniškas eismas ir gausu žmonių, todėl atvykdamas pasikalbėti S. Jucius greičiausiai nesitikėjo pavojaus.
Prieš darbo dienos pradžią verslininkas mobiliuoju telefonu paskambino savo vairuotojui ir paprašė aštuntą valandą atvažiuoti jo paimti į „Viktorijos“ prekybos centro aikštelę. Iškart po to verslininkas sėdo į maršrutinį mikroautobusą ir išvažiavo Kaliningrado centro link.
Rusijos kriminalistai nerado nė vieno liudytojo, mačiusio pagrobiamą vyrą, todėl labiausiai tikėtina, kad susitikęs S. Jucius įsėdo į pašnekovų automobilį pasikalbėti ir daugiau šio žmogaus niekas nematė.
Pranašiškas pajuokavimas
Kas galėjo pagrobti S. Jucių ir dėl ko, galima tik svarstyti nagrinėjant jo veiklą.
Sovietmečiu vadovavęs didelei technikos tiekimo įmonei, pirmaisiais nepriklausomybės metais Stanislovas su dviem bendradarbiais įkūrė asociaciją „Jupoja“. Pavadinimo pradžia – pirmosios jo pavardės raidės.
Palikęs partneriams plėstis Šiauliuose, S. Jucius dar 1992-aisiais išvyko plėtoti statybų verslą Kaliningrado srityje, kur „Jupojos“ kapitalo pagrindu su partneriais rusais Aleksandru Siomkinu ir Aleksandru Toporovu užregistravo bendrovę „Roslitstroj“. Ten S. Jucius vadovavo ir savo įkurtam Kaliningrado Lietuvos verslininkų klubui.
Stanislovo žmona Jolita su dukra Goda išvykstančiajam juokais pasiūlė parašyti testamentą, nes apie Rusijos mafijos žiaurumą sklinda kraupios legendos. S. Jucius tik nusijuokė nežinodamas, kad nekaltas namiškių pokštas po 15 metų jam taps pranašiškas.
Juodieji investicijų šešėliai
Kol „Roslitstroj“ vykdė Rusijos valstybinius užsakymus – statė tuberkuliozės dispanserį, namus muitininkams, mokyklą, pramonės objektus, neturėjo didesnių problemų.
2004–2007 metais prasidėjęs statybų bumas buvo jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir Kaliningrado srityje. Čia nekilnojamojo turto kainos ėmė augti lyg ant mielių dar ir dėl to, kad Rusijos valdžia paskelbė šalyje uždrausianti lošimų namus, o Kaliningrado sritis liko viena iš nedaugelio šalies vietų, kur šis verslas išlieka legalus. Be to, srityje plėtojama pajūrio kurortinė zona, todėl ekonomikai augant į Kaliningrado sritį plūstelėjo investicijos. Deja, kartu apsireiškė ir Rusijos nusikaltėliai, investicijų srautus sekdami lyg juodi šešėliai ir akylai dairydamiesi lengvo uždarbio.
S. Juciaus vadovaujama „Roslitstroj“ per statybų bumą pradėjo statyti du daugiabučius prestižinėje Kaliningrado vietoje, Baseinajos gatvėje. Miesto centre, šalia parko, pro kurį teka upelis, 96 ir 98 butų namai buvo suprojektuoti su mansardomis ir šiame mieste dar nematytais požeminiais garažais.
S. Juciaus bendrovė sklypą įsigijo mainais už įsipareigojimą vienai miesto mokyklai pastatyti 2 milijonų litų vertės moderniausią srityje sporto salę.
Teroras prieš įmonę
Prestižinis daugiabučių projektas Baseinajos gatvėje, iš kurio „Roslitstroj“ planavo uždirbti apie 4 milijonus dolerių, ėmė masinti ne tik būsimuosius pirkėjus, bet ir organizuotus nusikaltėlius.
Kalbama, kad daugiabučius jau baigiant įrengti, S. Jucius sulaukė pasiūlymo neaiškiems tipams pusvelčiui parduoti įmonės akcijas. Verslininkas atsisakė, bet nusikaltėliai nesitraukė.
2006-ųjų vasarą verslininkas keliems draugams prasitarė pajutęs nusikaltėlių spaudimą ir net grasinimus, tačiau tikino problemas išspręsiąs. Bendradarbių pasiūlymą samdyti asmens sargybinius Stanislovas kategoriškai atmetė. O be reikalo, nes prieš įmonę prasidėjo išpuoliai.
2006-ųjų rudenį kažkas padegė daugiabučių statybvietėje stovinčių kranų kabinas. Netrukus rasti nunuodyti sarginiai šunys, dar vėliau kažkas į kranų stabdžius pripylė smėlio. Galop iš už tvoros pasipylė akmenys ir sužeidė kranininką, jį teko išvežti į ligoninę.
Žudikai neketino sustoti
Dabar jau beveik niekam abejonių nekelia versija, kad S. Jucius buvo pagrobtas už tai, kad neišsigandęs diversijų nepasidavė spaudimui nusikaltėliams pusvelčiui atiduoti verslą.
Dingus S. Juciui, vadovauti „Roslitstroj“ stojo lietuvio partneris A. Siomkinas. Tačiau netrukus, 2007-ųjų rugpjūtį, jis buvo nudurtas peiliu prie savo namų. Tuo teroras nesibaigė: netrukus kažkoks banditas paleido automato seriją į visureigį Audi-Q7, išvažiuojantį iš statybvietės, tik kulkos per stebuklą į žmones nepataikė.
„Jupojos“ akcininkai suprato, kad rusų mafija nepaliks jų ramybėje, visas įmonės „Roslitstroj“ akcijas pardavė vietos laivybos kompanijai „Fordevind“, valdomai Aleksandro Ponomarenkos, ir visiškai pasitraukė iš Kaliningrado srities.
Turėjo meilužę?
Dėl S. Juciaus pagrobimo, žinoma, buvo kilęs didžiulis triukšmas. Ieškoti pražuvėlio Kaliningrado miliciją ragino ne tik srities politikai, su kuriais S. Jucius daug bendravo, bet ir tuometinis srities gubernatorius Georgijus Bosas, Lietuvos konsulas Viktoras Baublys, užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, parlamentaras Justinas Karosas bei Vyriausybei vadovavęs Gediminas Kirkilas.
Skandalas pasiekė net Europos Sąjungos parlamentą, tik kas iš to – politikai nusikaltimų netiria.
Rusų milicija išsiaiškino, kad S. Jucius Kaliningrade senokai gyveno pas meilužę – 20 metų jaunesnę mokytoją Leną Anučkiną, kurios bute ir nakvojo prieš dingdamas. Versija, kad lietuvį galėjo pagrobti buvęs Lenos sutuoktinis, nepasitvirtino.
Išsiaiškinta, kad 2007-ųjų balandžio 18-osios rytą S. Jucius susizgribo darbe palikęs piniginę, todėl išeidamas iš L. Anučkinos pasiskolino 100 rublių, bet jai nepasakė, su kuo išvyksta susitikti prie prekybos centro „Viktorija“.
TIK FAKTAI
Sąmokslas S. Juciui už nugaros
2008-ųjų balandį Lietuvos policija sulaikė turtingą, bet prastos reputacijos Rusijos pilietį Aleksanderį Ševaljė, kurį Kaliningrado žurnalistai tituluoja vietos narkotikų baronu. A. Ševaljė buvo sulaikytas, kai per Nidos pasienio postą mėgino įvažiuoti į Lietuvą su padirbtu pasu.
Aleksanderis Vokietijoje ir Rusijoje įtariamas serija sunkių nusikaltimų, tarp kurių – ir žmogžudystė, tačiau mūsų šalies teisėsaugininkai suimtąjį klausinėjo apie konfliktą su S. Juciumi.
Mat A. Ševaljė turi sklypą prie pat „Roslitstroj“ statomų daugiaaukščių Baseinajos gatvėje. Aleksanderiui nepatiko, kad iš daugiaaukščių pastatų bus matomas jo namo kiemas, todėl 2006-ųjų liepą atvykęs į „Roslitstroj“ kontorą griežtai pareikalavo nugriauti vieno daugiabučio tris viršutinius aukštus ar bent užmūryti jų langus. S. Jucius su A. Siomkinu paklusti kaimyno įgeidžiui atsisakė, todėl prieš trenkdamas durimis šis pagrasino teismais ir nemalonumais. Kaip tai komentuoja A. Ševaljė, teisėsaugininkai nepraneša.
Autoriaus žiniomis, jis neigia samdęs kenkėjus niokoti statybos kranus ir juoba žudyti žmones, o įrodymų policija neturi.
Nustatyta, kad S. Juciui už nugaros sąmokslą rezgė ir trečias „Roslitstroj“ akcininkas kaliningradietis Aleksandras Toporovas bei „Roslitstroj“ apsaugos vadovas čečėnas Arbi Šarijevas.
Pastarasis, S. Juciui nežinant, kelis statomus butus kažkodėl pusvelčiui pardavė Kaliningrado laivybos kompanijos savininkui A. Ponomariovui, kuris, kai S. Jucius dingo ir lietuviai pasitraukė, nupirko visą bendrovę „Roslitstroj“.
Čia Kaliningrado milicijos bei Lietuvos policijos tyrimas, panašu, užplaukė ant seklumos.
J. Juciaus verslo partneris šiaulietis Vidmantas Japertas autoriui sakė, kad teisėsaugininkai žadėjo išsamiai informuoti, kaip vyksta S. Juciaus bylos tyrimas, tačiau pažadą seniai užmiršo.
Sigitas Stasaitis
