Naftos kaina pasiekė seniai regėtas žemumas, o populiariausio benzino A95 kaina artėja prie 1 euro už litrą. Kiek dar džiaugsimės šia žinia? Saudo Arabijos princas Al-Validas ibn Talalas šią savaitę pareiškė, kad naftos kaina, tikėtina, jau niekada nepakils aukščiau 100 dolerių už barelį. „Bank of America Merrill Lynch“ prognozių duomenimis, „Brent“ rūšies naftos kaina jau artimiausiomis savaitėmis nusileis iki 40 dolerių už barelį. Kokios pasekmės? Nors niekas nedrįsta kalbėti apie žemiausią galimą naftos kainos ribą, daugelis analitikų kažkodėl akcentuoja būtent 40 dolerių už barelį. Kodėl? Ties 40 dolerių už barelį riba analitikai apsistojo todėl, kad, naujausiais „Morgan Stanley“ banko duomenimis, amerikiečių kompanijos labai stipriai sumažino skalūnų naftos gavybos savikainą nuo 97 iki mažiau nei 40 dolerių už barelį. Vieni analitikai mano, kad, kainai kirtus šią ribą, Saudo Arabija ryšis mažinti naftos gavybą tikėdamasi, kad naftos kaina pradės kilti. Tačiau tai – tik prognozės, kurioms nepritaria Saudo Arabija. Labai tikėtina, kad teisūs tie analitikai, kurie sako, kad tarp naftos išgavėjų jau prasidėjo vadinamasis nervų karas: sprendimai priimami neįvertinant nei naftos gavybos savikainos, nei naftos paklausos ir pasiūlos, sprendimai priimami arba nepriimami vadovaujantis emocijomis ir tikintis, kad pirmieji neištvers konkurentai. Pavyzdžiui, Saudo Arabija iš naftos gavybos sukaupė finansinių atsargų kelioms gyventojų kartoms. Štai paskutinėmis praėjusių metų dienomis Saudo Arabijos naftos išteklių ministras Ali Naimi šokiravo pasaulį interviu leidiniui „Middle East Economic Survey“, kurį baigė išvada, kad jo šaliai iš esmės nesvarbu, kiek kainuos nafta, ir pridūrė, kad Saudo Arabija gali sau leisti nemažinti naftos gavybos, net jei jos kaina nusiristų iki 20 dolerių už barelį. Be kita ko, JAV padarė įtaką pasaulinei naftos rinkai, ne tik atpigindama skalūnų naftos gavybą, bet ir iš naftą importuojančios šalies tapdama viena stambiausių naftą išgaunančių eksportuojančia šalių.
Jei vienos valstybės patiria nuostolių, kitos sutaupo. Gaila, kad Lietuvos verslininkai tokių skaičiavimų kol kas neatliko. O štai Vokietijos pramonės ir prekybos rūmai paskelbė: jei naftos kaina išsilaikys 50–60 dolerių už barelį, Vokietijos verslas per metus sutaupys apie 20 mlrd. eurų. „Oxfors Economics Ltd“ skaičiavimais, daugiausia dėl naftos kainos kritimo laimės Filipinai – per metus jų BVP turėtų išaugti net 7,6 proc. Tačiau naftos kainų kritimo pasekmės kai kurioms šalims bus katastrofiškos, o skaudžiausiai tai paliestų Venesuelą, kurios net 96 proc. ekonomikos paremta naftos gavyba. Populiarumą prarandantis šios valstybės prezidentas per šalies televiziją piliečiams aiškina, kad tokia padėtis susidarė dėl valstybės priešų užsienyje veiklos. Ne iš gero gyvenimo Venesuelos valdžia nutarė reguliuoti maisto produktų kainas. Kokie rezultatai? Dabar šios valstybės gyventojai valandų valandas eilėse laukia, kada į parduotuves atveš pieno, muilo, tualetinio popieriaus, kurių kainas reguliuoja valstybė. Prastėja padėtis ir kaimyninėje Rusijoje, kurią dar neseniai laikėme viena iš svarbiausių prekybos partnerių. Pajamos iš naftos ir gamtinių dujų sudaro apie 50 proc. visų Rusijos pajamų. Tiesa, neoficialiais duomenimis, iš žaliavų Rusija gauna net 65 proc. visų pajamų. Priminsiu, jog sudarant valstybės biudžetą planuota, kad naftos kaina bus 100 dolerių už barelį. Taigi Rusijos laukia itin sunkūs metai. Pavyzdžiui, garsusis investuotojas ir filantropas Džordžas Sorošas prognozuoja, kad dėl sankcijų ir naftos kainos kritimo Rusijai jau šįmet gresia defoltas, t. y. šalis bus priversta paskelbti negalinti įvykdyti visų ar dalies įsipareigojimų.
Taigi reikėtų dar kartą priminti anksčiau Rusijos rinkoje dirbusioms ir šių ketinimų dar neatsisakiusioms Lietuvos maisto perdirbimo bendrovėms: jei jos nenori patirti nuostolių arba prarasti laiko, turėtų šiuos planus atidėti mažiausiai dešimtmečiui. ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, kurį tikrai būtų sunku apkaltinti rusofobiškumu, šią savaitę įvykusiame susitikime su Lietuvos verslininkais atsisakė diplomatams būdingo atsargumo ir verslininkams patarė pagaliau suprasti, jog ES jau niekada nepalaikys su Rusija tokių santykių, kokie buvo anksčiau. Kita vertus, neabejoju, kad Lietuvoje ir kitose ES šalyse atsirastų save pragmatikais laikančių verslininkų, kurie bandytų su Rusija prekiauti užmerktomis akimis, t. y. nematydami šios šalies keliamo pavojaus. Tačiau galiu patikinti, kad ir tokie verslininkai negalės prekiauti Rusijoje dėl paprastos priežasties: Rusijos ekonomika sminga į prarają, gyventojai praranda perkamąją galią. Tai – irgi ne mano teiginys. Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas šią savaitę susitikimą su vicepremjerais pradėjo taip: „Kalbėsiu atvirai, ekonominė situacija gana prasta.“ Ir šiuos žodžius premjeras ištarė ne uždarame posėdyje, o girdint žurnalistams.
