Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui gresia baudos, nes į komunalinių atliekų sąvartyną patenka per daug biologiškai skaidžių ir neapdirbtų atliekų. Centras tikisi pastatyti bent laikiną rūšiavimo liniją. Nesnaudžia ir verslininkai: bendrovės „Specializuotas transportas“ planuose – mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linija.
Pažeidžiamas įstatymas ir ES direktyvos
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC) gresia baudos. Nuo 2013 metų sausio ne mažiau kaip 50 procentų sąvartyne šalinamų komunalinių atliekų turi būti perdirbta. Į sąvartyną patenkanti bioskaidžių atliekų dalis nuo šių metų pradžios taip pat negali viršyti 50 procentų.
Tai numato valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, o atliekų tvarkymo įstatymas apskritai draudžia sąvartyne šalinti nerūšiuotas ir perdirbti tinkamas atliekas.
Šie reikalavimai Šiaulių regione yra pažeidžiami, o už regiono savivaldybių atliekų tvarkymą atsakingas ŠRATC vėluoja skelbti konkursą mechaninio-biologinio atliekų rūšiavimo gamyklai statyti. Dėl to gali „nuplaukti“ apie 46 milijonai litų ES paramos projekto lėšų.
Europinis projektas žlugs?
„Aplinkos ministerija, pakeisdama sprendimą, reikalauja skelbti vieną konkursą – ir gamyklos statybos rangovui, ir operatoriui. Mus tai visiškai sužlugdė. Reikės iš naujo rengti dokumentus konkursui, nors šis darbas jau buvo atliktas“, – tvirtino ŠRATC direktoriaus pavaduotojas projektų įgyvendinimui ir viešiesiems pirkimams Stasys Lembutis.
Kovo 27 dieną ŠRATC valdyba galutinai apsispręs, ar tęsti gamyklos statybos projektą, ar jį nutraukti. Per vieną mėnesį kokybiškai parengti dokumentus konkursui beveik neįmanoma.
„Nelogiškas ir ministerijos reikalavimas ŠRATC valdybai prisiimti atsakomybę už 13,8 milijono litų projekto avanso lėšų, įšalusių „Snore“. Dar 8 milijonų litų reikėtų ŠRATC prisidėti prie gamyklos statybos. Galop visa ši našta rinkliavos pavidalu užgultų regiono mokesčių mokėtojus. Nebėra prasmės tęsti projektą“, – mano S. Lembutis.
Skubama statyti laikiną rūšiavimo liniją
Kad nereiktų mokėti baudų už į sąvartyną vežamas nerūšiuotas atliekas, ŠRATC skuba pasistatyti laikiną rūšiavimo liniją. Ji galėtų veikti nuo 2 iki 5 metų.
„Svarstome nusipirkti arba išsinuomoti rūšiavimo būgną. Svarbiausia užduotis – atskirti bioskaidžias atliekas ir vykdyti Europos ir strateginiame atliekų tvarkymo plane numatytus reikalavimus. Rūšiuotume atliekas pigesniu būdu“, – tvirtino S. Lembutis.
Privatininkai ne tik veža, bet ir rūšiuoja
UAB „Specializuotas transportas“ Šiauliuose surenka atliekas pagal sutartį su miesto Savivaldybe.
„Pradėjome individualioms valdoms dalyti pirminio rūšiavimo įrangą – biologiškai skaidžių atliekų konteinerius ir kompostavimo dėžes bei antrinių žaliavų konteinerius, – „Šiaulių kraštui“ pasakojo UAB „Specializuotas transportas“ direktorius Rolandas Stanys.– Didelė atliekų dalis nebepateks į sąvartyną: biologiškai skaidžios bus vežamos į Kairių kompostavimo aikštelę, jau penkeri metai atskirai surenkamos ir bendrovėje rūšiuojamos antrinės žaliavos.“
R. Stanio nuomone, neperdirbtų atliekų, patenkančių į sąvartyną, srautas ypač sumažėtų, jei rūšiuojantiems atliekas gyventojams rinkliava būtų mažesnė nei tiems, kurie nerūšiuoja.
„Ši priemonė galėtų būti pati efektyviausia, bet niekas to nedaro, o priimantieji sprendimus – neskatina“, – stebėjosi pašnekovas.
Statys naują rūšiavimo liniją
R. Stanio teigimu, „Specializuotas transportas“ planuoja statyti dar vieną – mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo liniją. Ji išrūšiuos po pirminio rūšiavimo likusias biologiškai skaidžias atliekas, antrines žaliavas ir atskirs aukšto kaloringumo atliekų frakciją, kurią galėtų naudoti cemento gamykla. Rūšiavimo metu atsiskirs ir mineralinės atliekos – žvyras, smėlis.
Atskyrus visas minėtas frakcijas, likusios atliekos keliautų į sąvartyną. Planuojama per metus išrūšiuoti 25 tūkstančius tonų mišrių atliekų ir surinkti 2600 tonų antrinių žaliavų.
„Po antrinio rūšiavimo į sąvartyną patenkančių neperdirbtų atliekų kiekis nebeturėtų viršyti 50 procentų“, – teigė pašnekovas.
Rūšiavimo liniją bendrovė numato eksploatuoti laikinai, kol Šiaulių regione pradės veikti mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai.
