2011 metais paaiškės, ar Kuršių nerija ir Aukštaitijos nacionalinis parkas taps gražiausių pasaulio vietų konkurso nugalėtojais. Abu parkai pretenduoja tapti vienais iš naujų septynių gamtos stebuklų.
Neįprastas stebuklų rinkimo konkursas surengtas šveicaro keliautojo, piloto ir kino menininko Bernardo Weberio iniciatyva.
Konkursui buvo pasiūlyta net 261 gamtos grožybė. Kuršių nerija tarp nominantų pateko kaimynės Rusijos dėka. Paraišką užpildė ir 199 JAV dolerių mokestį už dalyvavimą konkurse sumokėjo Rusijos teritorijoje esančio Kuršių nerijos parko direkcija.
Tuo tarpu Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai iki šiol nežino, kam turėtų būti dėkingi už tai, jog atsidūrė pretendentų sąraše.
Balsuoja visas pasaulis
2011 metais tapti 7 naujais gamtos stebuklais pretenduoja tokios vietos kaip Didysis kanjonas, Everesto kalnas, Loch Neso ežeras. Kuršių nerijai ir Auštaitijos nacionaliniam parkui teks įveikti tokius konkurentus kaip Niagaros kriokliai, Didysis barjerinis rifas Australijoje bei dar daugiau nei 200 turistų lankomų ir pamėgtų vietų visame pasaulyje.
Ar Lietuva paliks pėdsaką šiame tarptautiniame konkurse, priklauso ir nuo mūsų pačių. Iki pat liepos 7 dienos už pretendentus galima balsuoti interneto svetainėje www.new7wonders.com .
Tinklalapio „7 nauji pasaulio stebuklai“ atstovės spaudai Stefani McNamara teigimu, siūlyti kandidatus žmonės galėjo iš viso pasaulio, balsuoti - taip pat. Tikimasi, kad šiais metais savo balsus tinklalapyje paliks apie milijardą lankytojų.
Vieną progą praleidome
„Mes siekiame suburti žmones į bendruomenę. Kviečiame visus į dialogą, skirtą aplinkai, kurioje gyvename. Mūsų kampanijos tikslas - atkreipti pasaulio dėmesį į vietas, vertas gamtos stebuklo titulo. Ši kampanija suteikė progą apsaugoti pasaulio paveldą daugelyje šalių“, - apie B. Weberio iniciatyvą ir konkurso tikslus dienraščiui teigė S. Namara.
Anot jos, Lietuva nebuvo iškelta kandidate septynių gamtos stebuklų rinkimuose 2007 metais. Tuo tarpu užpernai konkurse dalyvavusiose šalyse, tikino S. McNamara, turistų srautai padidėjo iki 60 proc.
„Toks dėmesys galėtų suteikti Lietuvai didžiulį tarptautinį susidomėjimą ir leistų daugiau investuoti į ilgalaikį turizmą“, - laiške redakcijai rašė S. McNamara.
Šių metų pabaigoje bus išrinkti 77 konkurso pusfinalininkai. Ekspertų komisija, vadovaujama UNESCO atstovo, išrinks 21 finalininką. Vėliau - iki 2011 metų vyksiančio balsavimo internete metu bus išrinkti ir 7 laimėtojai.
Ragins balsuoti
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija yra dėkinga savo kolegoms Rusijoje už rūpestį, kad šis parkas pateko į antrąjį konkurso turą. Pasirodo, Kuršių nerijos dalyvavimas rinkimuose buvo pakibęs ant plauko. Norint tęsti dalyvavimą, reikėjo ne tik užpildyti ir išsiųsti specialią anketą, bet ir suburti savo siūlomo objekto palaikymo komitetą. Rusai šią užduotį įvykdė.
Lietuviškajai Kuršių nerijos pusei reikėjo tik užpildyti patvirtinimą, jog ir Lietuva sutinka dalyvauti rinkimuose. Išsiaiškinę, kad nacionalinis parkas įkurtas dviejų šalių teritorijose, užsieniečiai pareikalavo abiejų pusių sutikimo.
„Apie rinkimus žinome nedaug - tiek, kiek mus informavo rusai. Smagu, žinoma. Jei laimėtume, gal reklamos apie mus pasaulyje būtų daugiau?“ - svarstė KNNP direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė.
KNNP artimiausiu metu ketina paviešinti informaciją apie rinkimus savo internetiniame puslapyje ir paraginti lietuvius balsuoti.
Tuo tarpu Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai dienraščiui sakė net neįsivaizduojantys, kas pasiūlė šį gamtos kampelį į konkursą.
„Weberio pavardė man labai girdėta. Jis šveicaras, o parke kasmet iš Šveicarijos sulaukiame svečių. Gal kažkada pats keliautojas mus aplankė? Turistų iš užsienio atvyksta nemažai. Dauguma jų mus labai giria. Bet kokiu atveju žinia apie tai, kad esame pretendentai - jau didelis įvertinimas, įrodantis, kad Aukštaitijos nacionalinis parkas kažkam paliko įspūdį“, - sakė šio parko direktoriaus pavaduotoja Irena Čeponienė.
Laimėtojai kėlė diskusijas
2007 metų liepos 7 dieną Lisabonoje, didžiausioje kada nors Portugalijoje sumontuotoje scenoje, iškilmingos ceremonijos metu buvo paskelbti septyni įspūdingiausi žmogaus kada nors sukurti architektūros paminklai.
7 naujais stebuklais tapo Tadž Mahalas Indijoje, senovės majų miestas Chichen Itza Meksikoje, Kristaus Išganytojo skulptūra Brazilijoje, Didžioji kinų siena, senovės inkų miestas Machu Picchu Peru, Petros miestas Jordanijoje ir Romos koliziejus.
Konkurso organizatoriai tikino, kad buvo sulaukta apie 90 mln. balsų. Teigiama, kad idėjos autorius, milijonierius B. Weberis sumanė rengti rinkimus, kai 2001 m. Afganistane talibai susprogdino milžinišką Budos statulą Bamiane. Dalį ceremonijos metu gautų lėšų jis planavo skirti šiai statulai atstatyti.
Užsienio spaudoje rašoma, kad naujų septynių pasaulio stebuklų rinkimai vertinami labai prieštaringai. UNESCO organizacija, kuri saugo pasaulinį paveldą, nusprendė visiškai atsiriboti nuo šio renginio.
„Naujųjų septynių pasaulio stebuklų sąrašas - privačios iniciatyvos rezultatas“, - yra pareiškusi UNESCO.
Beje, B. Weberis daug kartų prašė šios organizacijos paramos.
Nepaisant to, kai kuriose valstybėse kilo nemažai aistrų dėl to, kas pateko ir kas nepateko į 7 naujų stebuklų sąrašą. Pavyzdžiui, Egipto apžvalgininkai aštriai kritikavo pasaulio stebuklų rinkimo akciją. Pasaulio paveldo ekspertas egiptietis Nagib Amin pareiškė, kad „be komercijos pusės, balsavimas dar ir nepagrįstas moksliškai“. Dėl egiptiečių nepasitenkinimo „New7Wonders“ įstaiga skyrė Cheopso piramidei garbės kandidato vardą ir pašalino ją iš balsavimo sąrašo.
Vaida Jutkonė
