Žuvų augintojai nekalbūs
Senosios Naniškės kaime (Varėnos r.) dešimtyje tvenkinių žuvis jau porą metų auginantis ūkininkas Deividas Lukoševičius šiuos metus pavadino labai sudėtingais. Jo teigimu, buvo nepalankus tam oras bei kitos aplinkybės, todėl net ir kalbėti apie tai nenorįs.
Apie šiemet patiriamus sunkumus žuvininkystėje nenorėjo mintimis dalytis ir UAB „Raseinių žuvininkystė“ direktorius Antanas Grigalavičius bei tvenkinių savininkas Česlovas Kenstavičius. Tokios pat pozicijos laikėsi ir UAB „Daugų žuvis“ direktorius Giedrius Kizalas. Mat šiuo metu žuvininkystės ūkiuose pats darbymetis.
Anot šnekesnių žuvininkų, šiemet buvo labai blogi metai žuvininkystei. Vasara buvo nepalanki šiltavandenėms žuvims auginti. Gegužę, birželį ir liepą buvo šaltoka. Ypač nepalankios žuvims augti buvo šaltos naktys. Rudenį, kai jau pradėjo žuvis gaudyti, užėjo lietūs, vanduo užpylė ir paskandino išgaudymo duobes.
Jau nesitikima, kad visuose tvenkiniuose pavyks žuvis išgaudyti. Dabar jos intensyviai gaudomos naudojant papildomus įrenginius, kad būtų galima iš tvenkinių išpumpuoti vandenį. Vanduo taip visur pakilęs, kad iš tvenkinių gamta jo nepriima.
Žuvų augintojų teigimu, šie metai žuvininkystei Lietuvoje yra gerokai blogesni nei 2015–2016-ieji. Patirtus nuostolius žuvų augintojai suskaičiuos iki gruodžio 1 dienos. Šiais metais dėl nepalankių oro sąlygų užsitęsė žuvų gaudymo sezonas. Paprastai iki lapkričio 7–10 dienos. jau būdavo žuvys išgaudytos. Žuvininkystės ūkiuose darbymetis vyksta itin sunkiomis sąlygomis – tenka papildomai įdarbinti žmonių, išleisti vandenį iš tvenkinių. Kai kur nelabai yra kur jį išleisti – visur ir taip šlapia.
Tęsia tradicijas
Anot UAB „Metelių žuvys“ direktorės Neringos Radžiukynienės, jie pamažu tapo tik žuvų produktų gamintojais. Patys žuvų neaugina, perka šviežias ir šaldytas žuvis iš įvairių įmonių bei pagautas ežere. Pastarųjų turi labai trumpą laiką, nes vidaus vandenyse verslinė žvejyba uždrausta. Palikta tik specializuota – galima gaudyti ungurius ir seliavas.
N.Radžiukynienė prisiminė laikus, kai jie su vyru Ramūnu prieš gerą dešimtmetį pasirinko šį kelią, pratęsdami vyro senelių sugalvotą šviežių žuvų rūkymo tradiciją. Jos vyro senelis buvo prityręs žvejys, močiutė – geriausia Meteliuose žuvų rūkytoja. Tuomet Meteliai garsėjo kaip žvejų kaimas, jame būdavo galima nusipirkti ką tik išrūkytų seliavų. Tuo užsiimdavo ne viena šeima.
Jaunieji Radžiukynai iš pradžių įsikūrė Alytuje. Ramūnas vis važinėdavo į Metelius žvejoti ežeruose. Buvo palankus metas, nes tada žvejyba ežeruose dar nebuvo uždrausta.
Su Meteliais taip suaugo, kad nusprendė šiame ežeringame Dzūkijos kampelyje kartu su žmona apsigyventi ir užsiimti žuvų rūkymo verslu.
Verslininkės teigimu, jie įvairias žuvis rūko pagal senovinį receptą, perimtą iš vyro senelių. Perėmė ne tik receptūras, pradžioje naudojo ir senąsias rūkyklas. „Mes rūkome tik natūraliai, alksninėmis malkomis, jokių dažų ar mirkalų“, – senovinio rūkymo paslaptimi pasidalijo N.Radžiukynienė.
Susirasti pačių skaniausių karpių buvo nelengva, bet jiems pagelbėjo pirkėjai. Išbandžiusieji daugelio žuvininkystės įmonių produkciją teigė, kad skaniausi karpiai – iš Raseinių rajono. „Tikrai labai skanūs, pateisino ir mūsų lūkesčius. Vienų būdavo labai liesi, kitų – labai riebūs, net karpio mėsos skonio nesijaudavo. Nors ir iš toli tenka vežtis, bet nesiskundžiame – vežamės“, – pasakojo bendrovės šeimininkė.
Poreikis nekinta
Žuvų produktų poreikis vienodas beveik visus metus, tik likus mėnesiui iki didžiųjų švenčių pasijunta sąstingis – žmonės mažiau perka, nes taupo pinigus šventėms.
„Kartais mūsų gerus norus pakerta galimybės. Yra ir įvairių stabdžių. Tai ir be proto dideli pridėtinės vertės bei kiti mokesčiai. Atrodo, vyko sėkminga prekyba, bet kai ateina mokesčių diena, žiūri, kad ten nieko gero. Dažnai su vyru pasvarstome, kad gal jau metas viską mesti ir eiti į valdiškus darbus, bet vis dar dirbame sau. Mes visą laiką sukamės namuose, net per atostogas negalime atsipalaiduoti. Ramūnas daugiau užsiima žaliavos paieškomis, važiuoja jos parvežti, pats prekiauja produkcija“, – kaimo verslininkų dalia pasidalijo bendrovės vadovė.
Kaime norėdami pasisamdyti darbuotojų, jų ieško plačiu spinduliu aplinkui. Meteliuose kai kas bando gyventi iš pašalpų, kiti verčiasi žemės ūkiu, bet žemės čia prastos – smėlis, beveik nebelikę kaimiečių tvartuose ir karvučių. Be Radžiukynų įmonės, dar gyvuoja viena žvejų įkurta bendrovė, bet unguriais dabar gali prekiauti tik nuo balandžio 1 iki birželio 1 d. – du mėnesius per metus.
Rūpesčių našta didėja
Vytautas Andriuškevičius, Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos vadovas:
Mūsų asociacija vienija 16 narių. Iškyla sunkumų kovojant už savo teises, yra visokių problemų. Pavyzdžiui, kiekvienais metais kyla mokesčiai už žemės nuomą, kuri yra po tvenkiniais. Kai kurioms žuvininkystės įmonėms šiais metais žemės nuoma pakilo 5 kartus – pernai mokėjo 7 tūkst. eurų, o šiais metais – 38 tūkst. eurų. Kaip taip gali būti? Juk ten niekas nesikeičia, žemės vertė nedidėja – ta pati žemė yra po tvenkiniais (paprastai tose vietose buvusios pelkės).
Už šiuos metus tiesiog stebuklingai išaugo tokios žemės nuomos kaina. Mes šio reikalo taip nepaliksime. Žuvininkystės įmonės tokių sumų mokėti negali, nes pačios vos išgyvena žuveles balose augindamos. Joms pačioms normaliai egzistuoti sunku, atlyginimai darbuotojams mokami per maži, reikia juos didinti.
