Jeigu knygos būtų gyvos, tikrai sielotųsi, kad joms atsirado rimtų konkurenčių–elektroninių knygų. Bet tai dar toloka ateitis, o šiandien aktualesnė problema: kurgi dėti perskaitytas, bet jums nebereikalingas ar prieš keliolika metų išleistas knygas, kai knygynuose daugybė naujų?
Kiekvienas šią problemą sprendžia savaip. Kartais išmeta ir tiek, o dar barbariškiau pasielgia jas sudegindamas. Bet humaniška ir tikrai naudinga išeitis yra. Dovanokite jas tiems, kurie neturi už ką jų įsigyti arba mainykite į jums reikalingas.
Padovanotas skaitymo džiaugsmas
Sostinės prekybos centruose „Akropolis", „Europa" bei Vilniaus ir Kauno universitetuose atsirado specialios dėžės su užrašais “Dovanok skaitymo džiaugsmą vaikams!" Tai raginimas prisidėti prie akcijos, skirtos padėti socialiai remtiniems vaikams, kurie lanko vaikų dienos centrus. Jos iniciatoriai–interneto svetainė “Laikas.lt" ir visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus!"
„Vaikai nori skaityti knygas, o ne vien tik sėdėti prie televizorių ar kompiuterių, jeigu juos turi. Patikėkite, tie, kurie lanko dienos centrus, trokšta skaityti knygas, vardija populiarius herojus, nori iš jų pasimokyti drąsos, ištvermės ir kitų svarbių gyvenime dalykų. Mergaitėms reikia jautresnio turinio knygų, tarp paauglių populiari „Alisa stebuklų šalyje", serija apie indėnus ir kt. Nesvarbu, kad jau kelias skaitytojų kartas džiugino knygos apie Merę Popins, Mažylį ir Karlsoną, muškietininkus ar iš sovietmečiu populiarios serijos „Drąsiųjų keliai", jų herojai ir šiandien jaudina vaikus. Vaikai nori ir naujų knygų, bet ne kiekviena šeima turi už ką jų nupirkti. Akcija vyks iki šio mėnesio pabaigos. Tad paskubėkite!"–ragina organizacijos „Gelbėkit vaikus!" vadovė Rasa Didžpetrienė.
Knygų dovanojimo akcija sujaudino ir jaunąją dainininkę Eveliną Anusauskaitę–trečiadienį su glėbiu knygų ji atskubėjo į „Europos" prekybos centrą. “Man knygos–pats brangiausias turtas. Labai branginu dar mano močiutės dovanotą „Siluetų" seriją apie įžymius pasaulio žmones. Manau, kad mažiesiems būtina skaityti pasakas, kuriose gėris visada įveikia blogį. Paaugliams svarbu perskaityti apie herojus, iš kurių iš tiesų verta imti pavyzdį. Tad aš gerai suprantu tuos vaikus, kurie užsuka į knygyną, bet neturi už ką knygų nusipirkti. Todėl ir atnešiau keletą, manau, vaikams naudingų knygų. Tarp jų ir mano tėvų (Ričardo ir Jurgos Anusauskų,–aut.) išleistas fotoalbumas „Toli iš arti", kuriame užfiksuotos kelionių akimirkos iš 40 pasaulio šalių",– sako dainininkė.
Atsisveikinimas su Stivenu Kingu
Tikras atradimas tiems, kurie neturi vietos namuose laikyti didelės bibliotekos,–didelių miestų kai kuriuose knygynuose siūloma paslauga mainyti knygas. Atneši tau nereikalingą, bet vertą dėmesio knygą, o išsineši kitą, kurios dar neskaitei. Dar didesnis atradimas vilniečiams– metų pradžioje senamiestyje duris atvėręs knygynas keistoku pavadinimu „Mint Vinetu". Taip jis pavadintas kelių entuziastų, kurie patys dievina knygas ir sumanė tokį, galima sakyti, švietėjišką verslą. “Mint"–tai mėtų arbata, o „Vinetu"–daugelio iš vaikystės mėgstamų knygų apie indėnus herojaus vardas.
Neseniai į jį užsukęs Lietuvos nacionalinės televizijos laidų vedėjas Martynas Starkus atnešė čia visą populiariojo amerikiečių rašytojo Stiveno Kingo (Stephen King) seriją.
„Senamiestyje netikėtai atradau jaukų knygynėlį, kuriame pasijutau kaip tėvų namuose tarp lentynų, kuriose buvo daug knygų. Pasijutau kaip kokiame dar neaplankytame krašte–tarp senų ir visai naujų knygų, daugybės literatūros užsienio kalbomis. Kai atėjau su savo nešuliu, man pasiūlė arbatos, supažindino su kiek keistoka, bet įdomia taškų sistema. Pasirodo, kad tau už knygas šiek tiek gali sumokėti, o dalį jų įvertinti taškais, kurių vienas prilygta litui ir kuriuos įskaičiuoja perkant. Tuomet už pasirinktą leidinį moki tik pusę kainos, o likusi suma nurašoma taškais",–aiškino televizininkas. Tą sykį Martynas nieko nepirko, o tik apžiūrėjo, ką vertėtų įsigyti. Jis ketina ateiti su pirmokėle dukra, nes pastebėjo, kad čia nemažai įdomių vaikiškų knygelių, kurios jam kelia nostalgiją. Tiesa, jos ne tokios spalvingos ir blizgios, kokios vilioja knygynuose ir kurios, deja, ne visų įperkamos.
Paklaustas, ar nesižavi elektroninėmis knygomis, kurios ateityje nukonkuruos popierines, M.Starkus patikino, kad tai bus negreitai. „Ateitis, žinoma, priklauso naujausioms technologijoms, bet man kol kas mielas knygos kvapas, nepakartojamas jausmas, kai vartau popierinius puslapius. Bandžiau naudotis skaitykle, bet man nepatiko",– sako laidų vedėjas.
Populiariausias–Ričardas Gavelis
Vienas iš „Mint Vinetu" šeimininkų 29-erių bukinistas Jonas Valonis tarp bemaž 10 tūkstančių knygų jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Žino, kur kokios ieškoti, kaip padėti išsirinkti. „Kai tik atvėrėme duris, buvo kur kas lengviau, tuomet teturėjome 3 tūkstančius knygų, o štai dabar vos sutelpame. Teks, ko gero, atidaryti filialus, nes naudotų knygų paklausa ne mažėja, o didėja",–šypsosi vaikinas, kuris per dieną kartais parduoda 100 ir daugiau vienetų įvairios literatūros.
Pastaruoju metu viena paklausiausių knygų yra Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris". Matyt, ne veltui, nes, pasak vienos literatūrologės, šis rašytojas numatė Lietuvos ateitį 20 metų į priekį. Jei tik kas nors atneša, knygą netrukus skaitytojai nuperka. „Dabar kaupiame ir kitas R.Gavelio knygas, nes jų paklausa didelė. Netrukus ketiname čia surengti jam atminti skirtą vakarą",–sako Jonas ir priduria, kad knygyno tikslas yra tapti dar vienu jaukiu kameriniu kultūros židinuku.
Daugiausiai į „Mint Vinetu" ateina merginų. Greta Vilniaus universiteto Filologijos, Filosofijos fakultetai, tad per pertraukas būna užimti visi čia esantys staleliai. Kas nešiojamąjį kompiuterį įsijungia, kas kokią klasiko ar šiandieninio autoriaus knygą pasiima pavartyti, o jeigu pamato, kad ši tekainuoja 3, 5 ir net 1 litus, tuoj ir nusiperka. Pasirodo, kad iš lietuvių autorių populiariausi tebėra poetai Salomėja Nėris, Maironis, sovietmečiu išgarsėję senieji poetai, o štai dabartinių autorių, kurių knygos kartais atkeliauja vos po pusmečio ar metų, kai jas išleidžia leidykla, nedaug kas ir ieško.
Būna žmonių, kurie atsineša kelias dėžes senų knygų, nes mano, kad čia superkama absoliučiai viskas. “Taip nėra, nes visais laikais būdavo išleidžiama menkaverčių, niekam neįdomių knygų. Darome griežtą, žinoma, subjektyvią atranką. Štai viena moteriškė atitempė krepšį rusiškų knygų, deja, iš jų išsirinkome tik klasiką, o kita, buvusi Vokietijos ambasados darbuotoja–pasiūlė vertingų žodynų, enciklopedijų, filosofinės literatūros, kuri ypač yra paklausi",–aiškina J.Valonis. Pasak jo, populiarios pasakų knygos: naujos ir išleistos prieš kelis dešimtmečius ar dar seniau. Jos domina ne tik vaikus, bet ir garbaus amžiaus žmones. Šie jas perka ir anūkams ar proanūkiams, ir sau.
Pamiršti skirtukai
Knygynėlyje yra įdomus stendas, kuriame sukabinti radiniai iš knygų. „Ko tik jose nerandame?–paslaptingai šypsosi J.Valonis.–Kaip skirtukus žmonės naudoja keisčiausius dalykus. Randame ir atvirukų, ir nuotraukų, ir meilės laiškų, ir tualetinio popieriaus ar iškvėpintų servetėlių. Tie radiniai apie buvusius knygų savininkus daug gali papasakoti. Įdomesnius pakabiname".
Kartą į knygyną atėjusi mergina pamatė stende savo mamos jaunystės nuotrauką ir labai nustebo, nes jos mama gyvena Klaipėdoje, o knyga atsidūrė Vilniuje. Ir dabar iš vienos nuotraukos, fotografuotos Palangoje, žvelgia besišypsančio mažylio veidelis, o atvirukų su pasveikinimais kabo net keletas.
Algimantas Baltakis knygas dovanoja
Vienas žymiausių senosios kartos poetas Algimantas Baltakis, paklaustas, ar jo didelė biblioteka dažnai papildoma naujomis knygomis, apgailestavo, kad, deja, ne tiek, kiek jis norėtų. “Knygos dabar brangios, kartais butelis pigiau kainuoja negu skaitytojams labai reikalinga knyga. Aš perku tik vieną kitą lietuvių autorių naujai išleistą kūrinį. Mano bičiuliai ir kai kurie jauni poetai man patys jų dovanoja. Ir aš savo knygas dovanoju,–pasakoja garbaus amžiaus kūrėjas.–Kai krausčiausi iš didesnio buto į mažesnį, visą „Pasaulinės literatūros aukso fondo" seriją atidaviau savo vyriausiai anūkei Ievai, Levo Tolstojaus raštus originalo kalba, Heinriko Heinės poezijos šešiatomį taip pat padovanojau... Skauda širdį, kai žmonės iš savo namų veja knygas, o dar skaudžiau, kai jas degina ar išmeta į šiukšliadėžę".
Rašytojas sveikina iniciatyvą dovanoti knygas vaikų globos įstaigoms, nepasiturinčių šeimų vaikų globos centrams. Knygos, kaip ir žmonės, gyvena ilgesnį ar trumpesnį gyvenimą, yra mylimos arba ne, gražios ir ne ypač dailiai apipavidalintos, naujos ir pageltusiais nuo laiko puslapiais. Vienos jų–reikalingos, nuolat imamos iš lentynos, kitos, kartą perskaitytos (arba ne), kažkur užkišamos.
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ
