Už automobilių taršos mokestį po pateikimo balsavo 42 Seimo nariai, prieš – 35, 15 parlamentarų susilaikė. Parlamentarai nusprendė grąžinti projektą tobulinti.
„Kiekvienas projektas gali būti tobulintas, tą tikėjomės daryti po pateikimo. Problema išlieka, transporto tarša didėja, ji žudo, ji kainuos mums sankcijomis. Man atrodo, kad tie kas plojo... Aš esu tas politikas, kuris gebu klausytis, tikrai esu linkęs patobulinti projektą.
<...> Supraskime, kad problema lieka. Ar ją per mokesčius spręsti? Patys suprantame, kad tai labai sudėtingas projektas, bet problema lieka. Ta kometa artėja“, – po nesėkmingi balsavimo teigė S. Gentvilas.
„Šiandien aš vieną dalyką supratau. Valdantieji yra kosmose arba filmuose. Bet tikrai ne čia Seime. Seime jie jau būtų supratę, kad šiandien šimto Seimo narių kojomis arba balsavimu pasiuntė jūsų ministrą atgal į kabinetą ministerijoje ir parodė nepasitikėjimą politika, kurią jūs buvote patys nusimatę, apie kurią ministras kalbėjo ne vieną dieną.
<...> Šioje vietoje žymiau svarbiau ne kometa ar asteroidas, o kad jūs, valdantieji, turite arba perkrauti savo koaliciją, arba pakeisti ministrą. Šioje vietoje aiškiai parodytas signalas iš Seimo, kad jūs pasitikėjimo čia nesulaukėte“, – teigė Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys.
„Tą filmą „Don‘t Look Up“ tikrai rekomenduoju Vytautui Gapšiui pasižiūrėti. Mes sakome, kad yra problema, per daug tų automobilių, klimato kaita vyksta. O jis ateina, ai čia ministrą keiskim, visą kitą... Pažiūrėkite tą filmą“, – kolegai rekomendavo K. Adomaitis.
Mokestis turėjo įsigalioti 2023 metų sausio 1 dieną, tačiau visi apmokestintų automobilių savininkai iki 2024 metų pabaigos būtų mokėję lengvatinį 50 proc. tarifą. Planuota, kad visa apimtimi mokestis būtų pradėjęs galioti 2025 metais.
Automobilių tarša – pragaištinga sveikatai
Pristatydamas mokesčio projektą, aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad automobilių taršos mokestis nuosekliai įgyvendina pernai liepą priimtą Nacionalinę klimato kaitos darbotvarkę, kuriai Seimo nariai pritarė beveik vienbalsiai.
„Transportas sudaro trečdalį šiltnamių dujų efektą sukeliančių dujų emisijų, jis yra nuosekliai augantis ir didžiausias emisijų šaltinis.
<...> Transportas ir jo tarša yra viena pagrindinių miestų taršos šaltinių, kartu su kietuoju kuru, <...> kurie faktiškai lemia, kad net žaliausiuose Lietuvos didmiesčiuose mirtingumas paankstėja pusmečiu.
Transporto tarša prisideda ne tik prie šiltnamių efektą sukeliančių dujų kvotų, bet ir prie plaučių problemų ir lėtinių ligų“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo S. Gentvilas.
Ministras pažymėjo, kad iš mokesčio surinkti pinigai bus skirti savivaldybėms, kad jos įgyvendintų darnaus judumo priemones, pavyzdžiui, įsigytų naujus autobusus, tiestų dviračių takus.
Mokestis daug mažesnis nei Latvijoje
S. Gentvilas pažymėjo, kad pereinamuoju laikotarpiu, 2023–2024 metais, visiems automobiliams bus taikoma 50 proc. mokesčio lengvata.
Senjorams taip pat bus taikoma 50 proc. lengvata. Visgi ji bus neamžina. Pusę mokesčio iki 2026 m. galės mokėti 64 metų sulaukę senjorai, o nuo 2026 m. iki 2029 m. – senjorai sulaukę 65 metų.
Pusę mokesčio mokės ir socialinę paramą gaunantys gyventojai. Lengvata galios vienam automobiliui ir ji bus neterminuota.
Ministro teigimu, nuo 2023 m. daugiau nei pusė automobilių savininkų mokės iki 100 eurų metinio automobilio taršos mokesčio, 35 proc. mokės tarp 100 ir 200 eurų. Vos 2,7 proc. turės mokėti daugiau nei 300 eurų per metus.
Ministras pažymėjo, kad toks mokestis jau nuo 2008 m. galioja Latvijoje, tik jis ten daug griežtesnis. Jei Lietuvoje mokestį reikės mokėti už automobilius, kurie išmeta virš 130 g C02/km, tai pas kaimynus latvius riba daug žemesnė – 50 g CO2/km.
Sako, kad turto, o ne taršos mokestis
„Ar nemanote, kad reikia pasižiūrėti tiesai į akis ir pripažinti, kad čia anaiptol joks ne taršos mokestis, o yra mokestis, kuris mokamas už automobilį kaip turtą? Nepriklauso, ar jis tais metais važiuoja Lietuvos keliais, ar nevažiuoja“ – ministro klausė Regionų frakcijos narė Aagnė Širinskienė.
Politikė taip pat teiravosi, ar buvo skaičiuota, kaip mokesčio našta gali prisidėti prie šalies gyventojų skurdo.
S. Gentvilo teigimu, vidutinė lietuvio automobilio vertė – 5,5 tūkst. eurų, tačiau yra eilė pavyzdžių, kai galima nusipirkti automobilį iki tos sumos ir nemokėti taršos mokesčio. Ministras taip pat nesutiko, kad tai turto mokestis.
„Ne, nesutinku. Automobilio taršumas ir emisija nepriklauso nuo jo kainos“, – tvirtino S. Gentvilas.
Nerimauja dėl kylančių kainų
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas norėjo klausti apie „platesnį paveikslą“.
„Įvairios tarptautinės organizacijos sako, kad peržiūrint mokesčių sistemą reikia atsisakyti tų mokesčių, kurie stabdo ekonomikos augimą ir pereiti prie tikslesnių, pavyzdžiui, klimato mokesčių. Ar nemanytumėte, gerbiamas ministre, kaip Vyriausybės narys, kad šį klausimą būtų daug geriau svarstyti tada, kai visas Vyriausybės mokesčių paketas būtų ant stalo?“ – teiravosi V. Mitalas.
„Šitą projektą aš pasiėmiau kaip aplinkos ministras dėl to, kad tai yra taršiausias sektorius ir pradedame spręsti transporto sektoriaus taršos problematiką. Noriu solidarios atsakomybės, nes matome, kad tai yra vienintelis sektorius, kuris auga nuo įstojimo į ES.
Kalbėti apie tuos teisingus dalykus, kaip socialinė atskirtis, mokesčių pertvarka, yra gerai, bet aš noriu pasakyti, kad mes turime prisiimti dabartinę atsakomybę ir matyti, kad emisijos transporto sektoriuje didėja ir aš nematau veiksmingų priemonių. Aš ateinu su šiuo projektu šiandien, jo įsigaliojimas yra 2023 metais ir tai yra atsakingas žingsnis iš Vyriausybės rūmų, kuris priimtas vienbalsiai Vyriausybėje“, – atsakė S. Gentvilas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė svarstė, kad su mokesčio projektu paskubėta dėl to, kad šiuo metu Lietuvoje šoktelėjo kainos. Ji taip pat klausė, kodėl nuo mokesčio tik dalinai atleidžiami neįgalieji.
S. Gentvilas teigė suprantantis žaliavų kainų pakilimas kelia nerimą, tačiau mokestis būtų įvestas tik nuo 2023 metų, tad lieka metai atsisakyti taršų automobilį.
Už mokesčio priėmimą pasisakė Laisvės partijos narys Kasparas Adomaitis. Matydamas šį projektą parlamentaras prisiminė šiuo metu populiarų filmą „Nežiūrėk aukštyn“ (angl. „Don‘t Look Up“), kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Leonardo DiCaprio. Filme pasakojama, kaip į Žemę skrieja kometa, tačiau mokslininkai neįtikina valdžios atstovų, žiniasklaidos ir visuomenės dėl būsimos tragedijos rimtumo.
„Nedidelėje Lietuvoje, kurioje yra 2,8 mln. gyventojų, bet yra 1,7 mln. automobilių, automobiliai mums sudaro didžiulį krūvį tiek infrastruktūrai, tiek sveikatai, tiek klimato kaitai. Mes esame tik viena iš dviejų ar trijų šalių ES, kuri neturi adekvataus ir atitinkamo reguliavimo automobiliams“, – teigė K. Adomaitis.
Politikas siūlė, kad mokestis būtų patvirtintas tik sumažinant gyventojų pajamų mokestį.
Kas ir kiek būtų mokėjęs?
Mokestį automobilių savininkai būtų turėję mokėti kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams. Mokestį kasmet būtų turėję mokėti M1 ir N1 klasės transporto priemonių valdytojai (tai yra gyventojai ir įmonės) už Kelių transporto priemonių registre įregistruotas ir leidimą dalyvauti viešajame eisme turinčias transporto priemones.
Pirmaisiais mokesčio įsigaliojimo metais mokestį būtų mokėję tų automobilių valdytojai, kurių CO2 išmetimai viršija 130 g/km.
Šis mokesčio taikymo slenkstis kasmet mažėtų 10 g/km iki kol pasieks 100 g/km CO2 (nuo 2026 m.). Kitaip tariant, mokestį būtų reikėję mokėti už visus šią ribą viršijančius automobilius.
Mokesčio dydis apskaičiuojamas mokesčio tarifą dauginant iš transporto priemonės išmetamo CO2 g/km kiekio, taršos koeficiento ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento. Pastarasis numatytas siekiant indeksuoti mokesčio tarifus įvertinant infliaciją. Pvz., jeigu vartotojų kainos per metus padidės 2 proc., tiek pat išaugs ir taršos mokestis.
Mažiausias mokestis nuo 2023 m. būtų buvęs 131 g/km CO2 išmetantiems ir 6 eurostandartą atitinkantiems automobiliams, kurie varomi dujomis ar benzinu ir dujomis, ar benzinui ir etanoliu, ar benzinu ir elektra ir dujomis, ar benzinu ir etanoliu ir dujomis, ar dujomis ir elektra, ar etanoliu, ar etanoliu ir dujomis. Šių automobilių savininkams būtų tekę mokėti 58,69 euro mokestį.
Už tiek pat CO2 išmetantį ir tą patį standartą atitinkantį benzininį automobilį būtų reikėję mokėti 66,02 euro, o už dyzelinį – 124,71 euro.
Didžiausią mokestį jau nuo 2023 m. būtų mokėję seniausių (1 arba 2 eurostandarto) dyzelinių automobilių, kurie išmeta daugiau kaip 250 g/km CO2, savininkai. Jiems mokestis sieks 941,25 euro per metus.
Jeigu nebus įmanoma nustatyti, kiek tiksliai automobilis išmeta CO2, jo valdytojui už dyzeliną ar dyzeliną ir dujas, ar dyzeliną ir elektrą naudojančioms motorinėms transporto priemonę reikės mokėti 300 eurų mokestį, už benziną ar benziną ir elektrą naudojančioms motorinėms transporto priemonę – 170 eurų, o naudojančią už kitų rūšių degalus – 150 eurų.
Aplinkos ministerijos skaičiavimais, kas antras šalies vairuotojas (54 proc.) būtų mokėjęs ne daugiau kaip 100 eurų taršos mokesčio. Vidutinis mokestis siektų 138 eurus (su 2023–2024 metais numatyta taikyti lengvata).
50 proc. lengvata nuolat būtų buvusi taikoma socialiai remiamiems, neįgalų žmogų prižiūrinčioms šeimoms ir 64 metų bei vyresniems savininkams. Nuo mokesčio atleidžiami neįgaliesiems pritaikyti automobiliai.
Iš mokesčio tikėtasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.
DIENOS PJŪVIS. Kada Lietuvą užgrius automobilių taršos ir kiti mokesčiai? Interviu su ministru Simonu Gentvilu
Dėl automobilių taršos mokesčio nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Seimą, ragina įstatymą palaikyti
17 nevyriausybinių organizacijų, aplinkosaugos specialistų, mokslo ir verslo atstovų kreipėsi į Seimo narius, ragindami palaikyti naują automobilių taršos mokesčio projektą. Rašto iniciatoriai įsitikinę, kad siūlomas mokestis paskatins automobilių pirkėjus teisingai įvertinti taupesnio automobilio privalumus, padės kurti sveikesnę aplinką ir išvengti Europos Sąjungos sankcijų.
Lietuvoje transporto sektoriaus tarša per pastaruosius 15 metų augo 49 proc. Mažindama poveikį klimato kaitai Lietuva yra įsipareigojusi šią jau padarytą ir ateityje programuojamą žalą taisyti – nuo dabar iki 2030 m. sumažinti transporto srityje suvartojamų degalų kiekį 42 proc.
Pasirašiusių organizacijų atstovų teigimu, siūlomas įvesti metinis lengvųjų automobilių taršos mokestis, kuris priklausys nuo automobilio deklaruojamo išmetamo CO2 kiekio, degalų rūšies ir išmetamųjų teršalų euro standarto kriterijaus, yra tinkamas ir efektyvus įrankis minėtai žalai ištaisyti ir įsipareigojimams pasiekti.
Sveikesnė visuomenė
Kreipimosi autoriai pastebi, kad Europos Sąjungoje dėl aplinkos taršos miršta 10 kartų daugiau žmonių nei žūsta eismo įvykiuose. Lietuvoje apie 3 tūkst. žmonių kasmet dėl aplinkos taršos ištinka priešlaikinė mirtis (keli šimtai žmonių miršta vien nuo kietųjų dalelių taršos), todėl taršos mokestis taip pat yra tiesiausias kelias geresnės visuomenės sveikatos link
„Natūralu, kad siūlant naują mokestį kyla dalies visuomenės pasipriešinimas ir politikai siekia jo išvengti, bet turime pažvelgti į ilgalaikę šio įstatymo projekto vertę – švaresnę aplinką ir sveikesnę visuomenę. Be to, turime atsieti kovą su klimato kaita nuo skurdo klausimo. Priešingai nei kartais bandoma deklaruoti, žalieji mokesčiai gali padėti mažinti skurdą ir gerinti žmonių gyvenimo kokybę. Tokia ir yra žaliosios mokesčių reformos esmė, juk svarbu bent dalį surinkto mokesčio nukreipti žmonių, kuriems reikalinga parama, energetinio skurdo ar judumo problemų mažinimui“, – sako raštą iniciavusio Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas.
Gali grėsti ES sankcijos
Seimo nariams adresuotame rašte teigiama, kad nuo 2021 m. Lietuvoje kiekvienas sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas. Jas viršijus, 2021-2030 m. laikotarpiu Lietuvai gresiančios sankcijos gali sudaryti apie 680 mln. eurų – tai yra 425 eurai už vieną šalyje registruotą automobilį.
„Manome, kad būtų kur kas prasmingiau vienam automobiliui tenkantį (vidutiniškai 100 eurų siekiantį) mokestį perskirstyti švaresnėms ir patogesnėms judumo priemonėms mūsų šalyje. Būtent tai ir yra numatyta įstatymo projekte, t.y. visos iš mokesčio surinktos lėšos keliaus į tikslinį Darnaus judumo fondą. Fonde sukauptas lėšas nukreipus reikiama linkme, visi galėsime naudotis pigesniu ir patogesniu viešuoju transportu, ypač regionuose“, – sako rašto iniciatoriai.
Kreipimąsi pasirašė:
Remigijus Lapinskas, Žaliosios politikos instituto prezidentas
Vaidas Baumila, menininkas, tvaraus gyvenimo būdo ambasadorius
Ieva Budraitė, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė
Silvestras Dikčius, nepriklausomas klimato kaitos ekspertas
Vidmantas Dobrovolskas, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas
Dr. Algis Gaižutis, Vilniaus universiteto vadybos docentas
Vidmantas Janulevičius, verslininkas
Dr. Jūratė Jaraitė-Kažukauskė, Vilniaus universiteto ekonomikos docentė
Dr. Andrius Kažukauskas, Vilniaus universiteto ekonomikos docentas
Dr. Justinas Kilpys, klimatologas, duomenų mokslininkas
Žymantas Morkvėnas, Baltijos aplinkos forumo direktorius
Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas
Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė
Prof. Egidijus Rimkus, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, Geomokslų instituto direktorius
Liutauras Stoškus, Darnaus vystymosi centro direktorius
Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika” vadovas
Lukas Kornelijus Vaičiakas, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas
