Artėjant 20-osioms Laisvės gynėjų dienos – Sausio 13-osios – metinėms, galima atsigręžti į dabartinius 20-mečius, nepriklausomybės vaikus, užaugintus jau išsikovojus laisvę. Daugelis jų netrykšta patriotizmu taip, kaip prieš 20 metų jų tėvai, ir, jei rytoj reikėtų eiti dar kartą ginti šalies nepriklausomybės, dalis jaunuolių abejotų, ar verta tą daryti.
Džiaugiasi, kad augo laisvėje
„Žinau, kad tai Nepriklausomybės atkūrimo kulminacinis taškas, kada naktį iš sausio 12-osios į sausio 13-ąją paprasti lietuviai, sužinoję apie rengiamas atakas, pasiruošė ginti svarbiausius Vilniaus miesto taškus. Šios žinios man buvo suteiktos jau pradinėje mokykloje ir tai tapo mano meilės tautai pagrindu“, – pasakojo istorija ir politikos mokslais besidomintis 20-metis Antanas.
Vaikinas tvirtino, kad daug skaitė ir domėjosi Sausio 13-osios tema. „Su įvykiais tiesiogiai susiję ir mano tėvai, dėdė, teta, jie man visą to meto vaizdą nušviečia neiškreipdami, todėl manau, kad tokie pareiškimai, kaip „savi šaudė į savus“ yra nepamatuoti“, – šių dienų aktualijas ir skandalu virtusį politiko Algirdo Paleckio pareiškimą prisiminė jis.
Paklaustas, ką jam reiškia laisvė, vaikinas susimąstė. „Sunku ir įsivaizduoti gyvenimą ideologinėje nelaisvėje. Gal buvo žmonių, kurie su tuo taikstėsi ir sovietmečiu, bet aš nemanau, kad toks gyvenimas man būtų priimtinas. Džiugu, kad augau jau laisvoje Lietuvoje, – tikino jis. – Žmonės kartais mano, kad valdžia atitolusi nuo žmonių, yra daugybė problemų, šalis jauna, tačiau, mano nuomone, tai nepalyginamas dalykas su šalies ir žmonių valdymu iš Maskvos.“
Anot 20-mečio, sunku galvoti apie tai, kas būtų, jei prieš 20 metų iškovoti laisvės nebūtų pavykę. „Galbūt sakyčiau, kad tie papildomi 20 metų okupacijos susilpnintų žmonių ryžtą, bet tą patį buvo galima sakyti ir po 20, ir po 40 metų okupacijoje, o po 50 metų patys matome, kas įvyko“, – sakė jis.
Vis dėlto paklaustas, ar, jeigu rytoj reikėtų eiti kovoti dėl laisvės taip, kaip buvo kovota prieš 20-metį, Antanas suabejojo. „Vienas dalykas yra teigti, kitas – daryti. Susimąstau, ar svarbiau šalies laisvė, ar ta rizika nėra per baisi, gal būtų galima gyventi ir be jos... Kiekvieną kartą randu kontrargumentų tam ir manau, kad dabar, kol esu jaunas ir nesukūręs šeimos, eičiau, o kitomis aplinkybėmis dar šito varianto nesvarsčiau“, – sakė jis.
Dabartinės šalies negintų
„Laisvės gynėjų diena, žudynės prie Televizijos bokšto, – atsakė dar vienas 20-metis Vykintas, paklaustas, ką žino apie šią datą ir ką ji jam reiškia. – Po tų įvykių Lietuva atgavo nepriklausomybę, tad aišku, kad tai šį tą reiškia.“ Vis dėlto vaikinas patikino, kad į šią datą ir dieną nežvelgia taip, kaip vyresni žmonės, tačiau supranta, kad jiems teko dėl laisvės pakovoti.
Pamąstęs, ką jam reiškia iškovota laisvė, Vykintas tvirtino, kad tai – mąstymo ir pasirinkimų laisvė gyvenime. „Visus sprendimus galiu priimti pats be jokių suvaržymų ir jokia institucija negali nurodinėti, ką galiu galvoti, o ko ne“, – aiškino 20-metis.
Vis dėlto, nors ir vertindamas laisvę, ginti šalies Vykintas greičiausiai neateitų. „Jei atvirai, dėl tokios valstybės, kokia ji yra dabar, neičiau. O jeigu ir eičiau, tai dėl tėvynės, bet ne dėl valdžios išsaugojimo, ne valstybinių institucijų ginti“, – pabrėžė vaikinas.
Aukų neidealizuotų
20-metė Skaistė kilusi iš Marijampolės, o jos mokykloje mokėsi vienas Sausio 13-osios aukų, tad apie šią datą ji žinanti pakankamai. „O ir giminės dalyvavo įvykiuose Vilniuje, daug ką žinau iš pirmų lūpų. Pati diena simbolinė, primenanti tai, kas įvyko ir verčianti susimąstyti, kaip pati elgčiausi tokioje situacijoje. Tačiau aukų neidealizuočiau taip, kaip tai daroma dabar“, – sakė mergina.
Paklausta, ar tuo atveju, jei tauta vėl būtų kviečiama susiburti ir kovoti už laisvę, prisijungtų prie kovojančių gretų, mergina nė nedvejodama ištarė „taip“. „Kad ir kokia ta Lietuva ydinga ar panašiai, bet tikrai eičiau. Tik tikiuosi, kad gynimo ginklu dar ilgai neprireiks“, – šypsojosi ji.
Seimo ginti neitų
Kalbėdamas apie Laisvės gynėjų dieną, 20-metis Simas tvirtino, kad vienybė, apie kurią pasakoja Sausio 13-osios įvykius išgyvenę žmonės, jam nesuprantama, nepajausta, bet jaudinanti ir netgi pavydėtina. „Ką man ši diena reiškia? Sunku pasakyti. Man ji daugiau vadovėlinė, dokumentinė. Gerbiu praeitį, pasipriešinusius žmones, bet nekenčiu tų, kurie pasinaudojo po Sausio 13-osios susiklosčiusia padėtimi ne tautai, o savo naudai“, – kalbėjo vaikinas.
Paklaustas, ką jam reiškia laisvė, Simas teigė, kad, jei būtų kalbama ne apie Sausio 13-ąją, būtų kur kas paprasčiau. „Turėčiau atsakyti patriotiškai, bet negaliu, jei esu nusivylęs tuo, ką matau, kaip gyvenu. Tačiau kaip bebūtų, vertinu mums atneštą laisvę“, – sakė jis.
Vis dėlto ginti Lietuvos laisvės ir kovoti už ją Simas, kaip tvirtino, tikrai eitų. „Tik Seimo ne“, – gūžtelėjo pečiais vaikinas.
Anot jo, Sausio 13-oji „piešiama“ geromis spalvomis, tačiau jų paletė – per siaura. „Tai tamsus įvykis, bet tai, kaip ši diena pateikiama šiandien, atgraso – kasmet ateina per vieną ausį, išeina per kitą. Mano nuomone, žiūrime per daug į praeitį, juk turime ir gyvų genijų bei herojų, kuriuos dažniausiai prisimenam tik mirusius“, – tvirtino Simas.
