Žiemos laikas galios iki paskutinio kovo sekmadienio, kai laikrodžių rodyklės pasukamos valanda pirmyn ir bus įvedamas vasaros laikas.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), laikas keičiamas dukart per metus. To poreikis grindžiamas tuo, kad tai esą padės racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą
Ši tvarka ne vienerius metus kelia diskusijas
2018 m. Europos Komisijos vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninio laiko sukimą. 2019 m. Europos Parlamentas nubalsavo už tokios praktikos atsisakymą, kuris turėjo įsigalioti nuo 2021 m. balandžio. Visgi valstybės narės nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl atsisakymo, tad praktika tęsiama.
Kaip informuoja Susisiekimo ministerija dalyvaujanti Europos Tarybos posėdžiuose – šiuo metu klausimas nebėra aptarinėjamas ir nelaikomas prioritetiniu.
Sukti laiką visose ES valstybėse narėse buvo nutarta dar 1980 m.
Blogesnis poveikis rudenį
„Laiko sukiojimas gali išbalansuoti mūsų vidinius cirkadinius ritmus, dėl ko nukenčia miego trukmė bei kokybė, ir tai gali būti susiję su neigiamu poveikiu tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai. Ypač neigiamas poveikis pastebimas pavasarį, kai pereinant prie vasaros laiko tenka miegoti viena valanda trumpiau“, – sako doc. V. Taminskienė.
Anot jos, yra nemažai tyrimų, kurie rodo, kad praėjus kelioms dienoms po laiko persukimo fiksuojama daugiau širdies ir kraujagyslių ligų, insultų ir infarktų, dažnesni sužalojimai, nelaimingi atsitikimai bei avarijos ir net savižudybės.
„Taip pat gali suprastėti kognityvinės funkcijos, mokslo rezultatai, darbo produktyvumas, padaugėti depresijos epizodų. Neigiamą poveikį sveikatai rodo tiek gyventojų apklausos, tiek tyrimai, kuriuose fiksuojamas pacientų hospitalizacijų skaičius ar vertinami mirtingumo rodikliai, analizuojamos mirties priežastys“, – teigia mokslininkė.
Tarp gyventojų daugiau neigiamas poveikis sveikatai pasireiškia pavasarį, kai pereinama prie vasaros laiko, laikrodžiai sukami pirmyn ir prarandama valanda miego. Rudenį prie naujo laiko dauguma žmonių prisitaiko lengviau.
„Vis dėlto visi esame skirtingi, tad net ir laikrodžio pasukimas atgal gali išbalansuoti individualų cirkadinį ritmą, sutrikdyti įprastą miegą, sukelti nemalonių pasekmių sveikatai ir savijautai. Įvedus žiemos laiką, anksčiau temsta, tad po darbų natūraliai praleidžiame mažiau aktyvaus laiko lauke. Tai taip pat gali turėti neigiamą poveikį sveikatai“, – sako docentė.
Vis dėlto, anot mokslininkės, tikrai vertėtų atsisakyti laiko sukiojimo, nes būtent laiko persukimas turi didžiausią neigiamą įtaką sveikatai.
„Kurį laiką pasirinkti, yra diskusijų klausimas. Tiek vasaros, tiek žiemos laikas turi savų privalumų ir trūkumų. Renkantis laiką vertėtų nepamiršti ir kai kurių kultūrinių, ekonominių aspektų, pavyzdžiui, kada dauguma žmonių pradeda mokslus ir darbus, kokiu laiku gyvena kaimyninės šalys ir valstybės, su kuriomis dirbame ar kur dažniausiai keliaujame. Visa tai turėtų būti apsvarstyta prieš priimant galutinį sprendimą“, – teigia doc. V. Taminskienė.
