Už projektą balsavo 66 parlamentarai, 52 buvo prieš, 10 – susilaikė.
Projektą parengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad pakeitimai leis didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.
„Šitas įstatymo projektas, Vidaus tarnybos statutas, iš esmės yra paskutinis projektas, kuriuo yra užbaigiama valstybės tarnybos reforma. Tai, kas jame yra sudėliota, iš esmės labai panašiai atliepia ir tai, kas yra visuose kituose valstybės tarnybos reformos įstatymuose. Visa tai, ką mes jau priėmėme“, – kalbėjo konservatorius Andrius Vyšniauskas.
Jis teigė, kad Seimui nepriėmus statuto, nuo kitų metų „pareigūnų algos neauga“.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis teigė, kad dėl esamų ir planuojamų keisti darbo sąlygų mažės pareigūnų motyvacija dirbti daugiau nei reikia gauti pensijai.
„Šiandien siūlomas statutas ir veda būtent į tai“, – sakė parlamentaras.
Priėmus naująjį teisės aktą, anot VRM, būtų peržiūrimas pareigybių suskirstymas į pareigybių grupes – jų mažėtų nuo 15 iki dešimties. Ministerija teigia, kad taip būtų nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija. Centrinėse statutinėse įstaigose būtų patvirtintos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos.
Be to, tarnybos stažas bus vienas kriterijų nustatant pareiginės algos dydžius ir sudarys galimybę vėlesniais tarnybos metais didinti pareiginę algą. Priedą už laipsnį siūloma įtraukti į minimalų pareiginės algos koeficientą – dėl to padidės pareigūnams mokamas priedas už tarnybos stažą, kuris skaičiuojamas nuo pareiginės algos.
Įgyvendinant valstybės tarnybos pertvarką nustatyta, kad priedas už stažą mažinamas nuo 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, tačiau šiuo metu didesnį priedą už stažą gaunantiems pareigūnams jis nebus mažinamas per visą tarnybos laiką.
Pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2024 metų sausio 1 dienos bus taikomas ir naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1 tūkst. 785,4 euro. Pasak VRM, statutą pareigūnų atlyginimams didinti numatyta 24 mln. eurų.
Rengiamą projektą anksčiau kritikavo pareigūnų profesinės sąjungos, kurios teigė, kad su pakeitimais darbo sąlygos negerės.
Vis tik lapkričio pradžioje ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad su dalimi pareigūnų pavyko rasti kompromisą. Su jais sutarta numatyti galimybę pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą nustatyti statutinės įstaigos šakos kolektyvinėje sutartyje.
Jeigu šakos kolektyvinės sutarties nėra, pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą nustatytų centrinės statutinės įstaigos vadovas.
Seimu galutinai pritarus, statute būtų įtvirtinta galimybė darbo užmokestį padidinti ne tik tarnybinės veiklos vertinimo būdu, būtų nustatyti aiškūs priemokų dydžiai ir mokėjimo sąlygos, aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija ir už tai gaunamas atlygis.
Tuo metu iki trijų mėnesių būtų sutrumpintas siūlomas laikotarpis, kai esant tarnybiniam būtinumui pareigūnas be jo sutikimo gali būti perkeliamas į kitas pareigas į kitą vietovę. Pirminiame projekte buvo įrašyti šeši mėnesiai.
Nors dalis pareigūnų teigė, kad kompromisą rasti pavyko, dalis jų vis dar sako, kad naujasis statutas ir toliau nesprendžia didžiausių problemų statutinėje tarnyboje, nedaro jos patrauklesne ir yra parengtas skubotai, neįvertinus naudos ir žalos santykio.
Ant jų, darbo užmokestis būtų reglamentuotas ne įstatymu, „bet dar neegzistuojančiais poįstatyminiais teisės aktais“.
Spalį pareigūnai dėl svarstomų pakeitimų buvo surengę protesto akciją.
