2018 m. gegužę Kaišiadorių rajono savivaldybės valdoma „Kaišiadorių šiluma“ pradėjo vykdyti šilumos tinklų modernizavimo darbus. 50 proc. projekto finansuoja Europos Sąjunga, likusius 50 proc. – pati „Kaišiadorių šiluma“. Pirmasis projekto etapas vertas kiek daugiau nei 1,6 mln. eurų.
Pagrindinis projekto tikslas – renovuoti senus antžeminius šilumos perdavimo tinklus 5 km ruože. Vamzdžiai visoje trasoje keičiami naujais, bet pagal planą turi likti antžeminiais ir nebūti užkasami.
Vieno sklypo privilegijos?
Vis dėlto portalo tv3.lt turimi dokumentai rodo, kad apie 150 metrų vamzdžių ketinama iškelti iš kelių sklypų po šalia esančia gatve. O taip jau sutapo, kad vienas iš sklypų priklauso „Kaišiadorių šilumos“ Šilumos tinklų ir remonto tarnybos viršininkui Sauliui Montrimui.
Kaišiadoriškiams kilo klausimų, kodėl vamzdžiai bus šalinami tik nuo vieno sklypo, kai vaizdą darkantys vamzdžiai – visų aplinkinių gyventojų problema, tačiau šis klausimas taip ir liko neatsakytas. Portalo tv3.lt duomenimis, šis kosmetinis pakeitimas mokesčių mokėtojams atsieis mažiausiai 100 tūkst. eurų.
Savaime suprantama, kad pašalinus vamzdžius nuo sklypo, išaugs nekilnojamojo turto ir žemių vertė, pagerės estetinis vaizdas.
Galbūt vamzdžiai iš sklypo perkeliami, nes tai gyvybiškai būtina ar turi konkrečia techninę prasmę? Šilumos tinklų modernizavimo planą rengęs įmonės „Enero“ projektų vadovas Vaidas Grinčelaitis portalui tv3.lt teigė, kad logikos tokiame veiksme nėra.
„Ypatingos logikos gal ir nėra. Pas mus buvo tokia užduotis, mes darėme pagal užduotį“, – tv3.lt sakė V. Grinčelaitis.
Nauda ne vienam sklypui
Registrų centras patvirtino, jog pusė minimo sklypo priklauso S. Montrimo žmonai. Tačiau pats S. Montrimas nusikaltimo šioje istorijoje nemato, teigdamas, kad šiluminė trasa nuo jo žemių perkeliama ne be priežasties.
„Šita orinė trasa atsirado prieš 30 metų. Ji buvo paklota sovietiniais laikais, kai buvo patingėta trasą pakeisti esamose vietose, loviuose, kur buvo keliukas. Per tiek metų trasa susidėvėjo, o mes ją atstatome į (buvusią) vietą ir gauname nemažą naudingumą. Esmė ta, kad ten skersgatvis, ten ta trasa nuo senų laikų yra buvusi, o mes juos grąžiname į buvusią vietą. Buvusi laikina trasa pasinaikina ir tiek“, – tv3.lt kalbėjo S. Montrimas.
„Kaišiadorių šilumos“ darbuotojas teigia, kad brėžiniuose numatytos permainos – ne jo įtakos nuopelnas, mat vamzdžiai bus perkelti ne tik nuo jo sklypo, bet ir dar keturių kaimynų žemių. S. Montrimas pripažįsta, kad kelis dešimtmečius šalia jo namų buvę vamzdžiai iš tiesų trukdo.
„Mes 30 metų su jais kankinamės, mano ūkinis (pastatas – aut. past.) yra kitoje net pusėje, kiekvieną dieną turiu po kokius 5–6 kartus per tuos vamzdžius laipioti. Ir be jokios kompensacijos, be nieko. Kam jie mums reikalingi? Aišku, džiaugiamės. Bet įtakos iš mano pusės čia jokios nebuvo“, – sakė pašnekovas.
Nuotraukos rodo kitką
Paklaustas, ar yra daugiau sklypų, kurių teritorijoje esama estetinį vaizdą darkančių antžeminių vamzdžių, S. Montrimas teigė, kad tokių vietų beveik nėra – jos buvo panaikintos prieš porą metų.
Tačiau portalą tv3.lt apie galimai nesąžiningą šilumos tinklų renovaciją informavęs šaltinis pažymi, kad sklypų, ant kurių yra šiluminių vamzdžių, yra ir daugiau, keli jų – kitoje gatvės pusėje nuo S. Montrimo valdų. Tai rodo ir portalo tv3.lt turimos nuotraukos – jose matyti, kad per kitoje gatvės pusėje esančio sklypo namą eina analogiškas vamzdis.
S. Montrimas teigė, kad vamzdis šalinamas ne tik nuo jo, bet ir nuo kaimynų valdų. Tai patvirtina ir techninis projekto planas. Tačiau tv3.lt šaltinio duomenimis, kitaip suprojektuoti plano nebūtų pavykę, todėl tam tikra vamzdžio dalis šalinama ne tik nuo S. Montrimo, bet ir kelių jo kaimynų žemių. Vis dėlto kitoje gatvės pusėje gyvenančių kaimynų valdoje vamzdžiai liks.
Sklypų kitoje gatvės pusėje netvarkys
Kaišiadorių mero pavaduotojas, atsakingas už „Kaišiadorių šilumos“ veiklą, Algimantas Janavičius taip pat sakosi jokio kriminalo šioje istorijoje neįžvelgiantis. Jis pripažįsta pažįstantis S. Montrimą ir žinantis jo sklypą, sakydamas, kad „Kaišiadorys – didelis kaimas, kur visi vieni kitus pažįsta“.
„Ta šiluminė trasa grįžta į požemį, kur ji ir buvo iki 1985 m. Bet 1985 m., kuomet mūsų valdininkai nesiskaitė nei su žemės savininkais, nei su žeme, tiesti antžemines trasas buvo paprasčiau, nereikėjo kasti, jie nutiesė antžeminę trasą, padarydami vingį, prie namų privedė. Ant tos antžeminės trasos buvo pastatyti garažai, šiluminė trasa dabar yra privačių garažų viduje, ją aptarnauti sudėtinga, nes ten, matyt, kai kas šildosi, o į vidų nepažiūrėsi“, – tv3.lt kalbėjo A. Janavičius.
Mero pavaduotojas pripažįsta, kad Kaišiadoryse esama ir daugiau sklypų, per kuriuos eina šiluminės trasos, tačiau jų ardyti neplanuojama.
„Tada reikia kasti, atsiranda problemos. Šiuo atveju nereikėjo kasti, ji lindo į požemį ir viskas išsisprendė. Jei reikia kasti, atsiranda problemos su žeme, servituto teise ir t.t. Jei žmonės, per kurių kiemus eina antžeminė trasa, pareikš, kad nesutinka, nenori, <...> turės kažkas išspręsti“, – sakė A. Janavičius.
Tik dalis tiesos
S. Montrimo ir A. Janavičiaus teiginiai, kad vamzdžiai nuo sklypo šalinami, mat turi būti grąžinti į senąją vagą, prasilenkia su tiesa, pastebi renovacijos rangovams vadovaujantis įmonės „Bright energy“ vadovas Andrius Brazauskas.
„Atsakant į jūsų paklausimą dėl orinės šilumos trasos atstatymą į prieš trisdešimt metų buvusią vietą, noriu paminėti, kad trasa atstatoma tik apytiksliai 120 metrų, o likusieji senos šilumos trasos kanalai buvo užmūryti ir likusioji orinė šilumos trasa liko ten, kur ir buvo“, – atsakyme tv3.lt rašė A. Brazauskas.
Nusiskundimų negavo
Šilumos tinklų renovacijos projektą administruojanti ir už ES paramą projektui atsakinga Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) portalą tv3.lt informavo apie minėtą situaciją nusiskundimų nesulaukusi.
„Aukščiau aprašytos projektų veiklos yra įgyvendinamos pagal parengtą techninį projektą, kuris yra patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, ir kuriam yra gauti statybos leidimai“, – tv3.lt patikino LVPA atstovė Eglė Žemaitienė.
