Neatsižvelgta į gyventojų nuomonę?
Vyriausybės informaciją trečiadienį išklausęs Sveikatos reikalų komitetas patvirtino poziciją, kad sprendimas nesiimti iniciatyvos dėl vasaros laiko atšaukimo priimtas neturint išsamios informacijos apie sezoninio laiko poveikį sveikatai, taip pat neatsižvelgus į gyventojų nuomonę.
„Vyriausybė nepilna apimtimi įgyvendino Seimo nutarimą, nėra Švietimo ir mokslo ministerijos nuomonės, neišsami Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) informacija. Kaip paaiškėjo iš Higienos instituto, jie neturėjo visiškai jokių tyrimų Lietuvoje, surinko mokslinius straipsnius, kurie publikuoti Europoje. Bet tai ne apie Lietuvos gyventojų sveikatą, tai reiškia, kad SAM pasirašė netinkamą dokumentą ir atliko šią pareigą aplaidžiai. Todėl mes prašome, kad nutarimas būtų įgyvendintas pilna apimtimi ir atlikta gyventojų apklausa“, – BNS po posėdžio sakė komiteto vadovė Dangutė Mikutienė
„Poveikis subjektyvus“
Posėdyje dalyvavęs Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis į klausimą, kodėl sprendimas priimtas neatlikus gyventojų apklausos sakė, jog „poveikis sveikatai nėra subjektyvus dalykas, kuris nustatomas apklausiant žmones“.
Higienos instituto atstovė Raimonda Janonienė tvirtino, kad Vyriausybei buvo pateikta analizė apie Europos mokslininkų darbus dėl sezoninio laiko poveikio žmonių sveikatai, nes Lietuvoje tokių tyrimų tiesiog nėra atlikta, o tiesioginio ryšio tarp laiko pakeitimo ir sveikatos rodiklių mokslininkai neįžvelgia.
„Lietuvoje mokslinių tyrimų, kuriuose būtų vertinamas vasaros laiko įvedimo poveikis žmonių sveikatai, nėra, todėl teko daryti analizę tyrimų, kurie atlikti užsienio šalyse. Visos valstybės, kurios yra atlikusios tyrimus, akcentuoja, kad nėra aiškaus ryšio tarp vasaros laiko įvedimo ar atšaukimo poveikio ir tam tikrų sveikatos rodiklių“, – aiškino R.Janonienė.
Pasak jos, rengiant analizę daugiausia remtasi Europos valstybėse atliktais tyrimais, taip pat JAV.
Lietuvos Vyriausybė pirmadienį apsisprendė nesikreipti į Europos Komisiją dėl laikrodžių sukiojimo įvedant bei atšaukiant vasaros laiką. Pasak Vyriausybės kanclerio, kreipimasis galimas pateikus aiškius argumentus dėl neigiamo poveikio atskiroms sritims: žmonių gyvenimui, sveikatai ir taip toliau, bet Ūkio ministerija tokių nerado.
Ūkio ministerija nurodė, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės ūkio srityse atlikto tyrimo rezultatus. Nenustatyta, kad dabartinė vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistema darytų neigiamą poveikį ūkio sektoriams bei turėtų neigiamą poveikį žmonių sveikatai.
Pernai lapkritį Seimas priėmė nutarimą ir pasiūlė Vyriausybei žengti žingsnius pakeičiant Europos Sąjungos direktyvą dėl laiko ir leidžiant Lietuvai nuspręsti pačiai, kokiu laiku gyventi.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus. Tai daroma vykdant ES direktyvą dėl vasaros laiko. Direktyvos galiojimas yra neribotas. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.
Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, pasukant laikrodžio rodykle valanda prie į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį. Šiemet vasaros laikas bus įvestas kovo 27 dieną.
