Permainų nesulaukė
Laumėnų kaimo (Kauno r.) gyventojas Gintas Ž. (53 m.) pastaruoju metu rengėsi didelėms savo gyvenimo permainoms – norėjo palikti sugyventinę D. M., su kuria nesutardavo, ir išsikraustyti iš jos sodo namo, ieškojo buto išsinuomoti. Tačiau tokiems statybininko planams nebuvo lemta išsipildyti, nes vyrą staiga nužudė į namus paties parsivestas svečias. Iki tol jiedu buvo visai nepažįstami, bet Gintas Ž., nieko nenujausdamas, svetingai atvėrė būsimam žudikui savo namų duris.
Ginto Ž. ir kauniečio Kęsto Savonio (28 m.) keliai susiėjo pernykščio rugsėjo 15-osios vėlų vakarą, kai pirmasis vienas ėjo namo, o antrasis savais keliais – į bičiulio namą sodų bendrijoje – traukė su sugyventine Jurgita Bružiene (39 m.). Visi buvo šiek tiek išgėrę alkoholio. Greičiausiai tai nepažįstamuosius ir suartino.
K. Savonis, su sugyventine pėdinęs savo bičiulio namų link, tamsoje pasiklydo, tad labai nudžiugo, kai pastebėjo vėlyvą praeivį – Gintą Ž. Šio pasiteiravo kelio, bet sutiktasis nelabai žinojo. Besvarstydama šneki trijulė pradėjo vaišintis nešykštaus praeivio pasiūlytu sidru. Kai visą butelį išgėrė, tuomet K. Savonis atkimšo turėtą vyno butelį.
Apgirtęs Gintas Ž. pasiūlė porelei išgertuves pratęsti jo namuose. Kadangi visi nespjovė į alkoholį, tai sutiko.
„Matavo“ pajėgumą
Ginto Ž. namie svečiai buvo supažindinti su jo sugyventine Danute. Išgertuvės tęsėsi.
Begeriant ir besikalbant, abiem vyrams kilo noras pasitikrinti, kuris iš jų stipresnis, ir jie nutarė „laužti“ ranką. Galynėdamiesi susiginčijo – esą ne pagal vienodas taisykles abu dalyvauja. Tuo metu Danutė pasakojo viešniai, kaip jai sunku gyventi su Gintu Ž. – esą šis ir išgeria, ir piktas bei agresyvus būna, ir policiją tekę dėl jo kviesti.
Vienu momentu šeimininkas pakvietė viešnią pašokti. J. Bružienės teigimu, tai nepatiko jos sugyventiniui, nes šis buvo pavydus. Kitu momentu Gintas Ž. dėl kažko pyktelėjo ant savo gyvenimo draugės ir pradėjo ant jos šaukti.
Visai tai supykdė K. Savonį. Vyrai grubiai apsižodžiavo ir pradėjo muštis. Kas pirmas pradėjo, tiksliai net ir teismas negalėjo išaiškinti, tačiau baigėsi tuo, kad po gerokai jaunesnio K. Savonio vieno smūgio svetingasis šeimininkas nukrito ant grindų. Tuomet K. Savonis dar daužė gulintįjį ir spardė, o nelaimėlio sugyventinė Danutė tik skatino svečią ir pati kelis kartus spyrė sugyventiniui.
J. Bružienė, anot abiejų smurtautojų, muštynėse nedalyvavo. Atvirkščiai – ji ragino K. Savonį liautis ir pati išbėgo į lauką.
Sumuštas Gintas Ž. tysojo ant grindų, kvėpavo, bet nieko nekalbėjo. Svečių pora nutarė išeiti – važiuoti į Kauną. Tačiau pinigų neturėjo. Tuomet K. Savonis pasinaudojo proga, kai namų šeimininkė, išėjusi į lauką, telefonu kvietė taksi automobilį svečiams, ir į krepšį susipakavo jos televizorių, pagrobė 3 mobiliuosius telefonus bei 2 striukes iš prieškambario ir 8 kilogramus šaldytos žuvies iš virtuvės – iš viso daiktų už 1605 litus.
Žudikui – 11 metų
Kai atvyko taksi, K. Savonis tamsoje sukrovė grobį į mašinos bagažinę ir atsisveikino su šeimininke. Pora nuvyko į Kauną, J. Bružienė, paėmusi pinigų iš bankomato, atsiskaitė su taksistu, o K. Savonis spėjo kitam taksistui parduoti pagrobtą televizorių.
Naktį pora praleido kavinėje, o rytą su pagrobtais daiktais nuvyko pas tą patį bičiulį, kurio nepasiekė išvakarėse. Bet čia viešėjo neilgai – netrukus vėl girtavusią porą sulaikė policininkai. Įtariamuosius įklampino pas juos rasti pavogti daiktai.
Be to, sulaikytieji išgirdo, kad vakare sumuštas Gintas Ž. naktį mirė. Jo sugyventinė tai pastebėjo tik tada, kai medikų pagalba buvo nebereikalinga.
Ekspertai nustatė, kad Gintas Ž. buvo patyręs mažiausiai 20 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, lūžę šonkauliai jam buvo sužaloję plaučius. Traumos buvo mirtinos.
Dėl nužudymo buvo apkaltintas ir K. Savonis, ir nužudytojo sugyventinė Danutė M., nes abu smūgiavo nelaimėlį. Tačiau ši moteris teismo nebesulaukė – kiek vėliau po įvykio ji mirė.
O 7 kartus už vagystes ir plėšimus teistam bei neigiamai charakterizuotam (girtauja, priekabus, agresyvus) K. Savoniui Kauno apygardos teismas neseniai paskyrė 11 metų nelaisvės bausmę.
Nuosprendis kartu buvo paskelbtas ir J. Bružienei: ji už vagystę, įvykdytą svečiuose kartu su sugyventiniu, nuteista švelniai – laisvės apribojimu 3 mėnesiams. Laisvėje paliktai moteriai nurodyta pradėti dirbti arba įsiregistruoti Darbo biržoje.
Už nužudymą nuteistas K. Savonis dar įpareigotas atlyginti nužudytojo broliui padarytą turtinę žalą – sumokėti 430 litus.
Pensininko „draugai“
Toks pats likimas, kaip kaunietį Gintą Ž., pernykščio lapkričio pabaigoje ištiko ir Suvalkijoje, Opšrūtų kaime (Vilkaviškio r.), gyvenusį Eugenijų S. (76 m.). Pensininkas irgi buvo toks svetingas ir norintis bendrauti, kad vienos išgertuvės jam baigėsi tragiškai – vyras tapo į anūkus jam tinkančio vietos gyventojo Eriko Adomaičio (18 m.) smurto auka. Tik tuo abu įvykiai ir skiriasi, kad šiuo atveju auka ir žudikas buvo seniai pažįstami.
Taikaus būdo Eugenijus S. pastaruoju metu gyveno vienas. Jis ketino parduoti savo sodybą ir įsikurti kitur. Jau buvo sutarta ir su sodybos pirkėju, tačiau planuoto sandėrio išvakarėse pensininkas buvo nužudytas.
Tai paaiškėjo ne iš karto. Namo pirkėjas atvyko pas Eugenijų S. sutartu laiku, bet žmogelio namie nerado. Todėl išvyko, nutaręs atvykti kitą rytą.
Bet ir kitą rytą pirkėjas sodybos šeimininko vėl nerado. Pasidairęs kieme, pastebėjo į kraują panašių dėmių. Neabejingas vyras pranešė į policiją, kad įtaria nelaimę.
Atvykę policininkai išgirdo, kad pensininkas bendraudavo su vietos jaunuoliais, kartais su jais ir prie bendro stalo pasėdėdavo. Taip įkliuvo 2 jauni bičiuliai – E. Adomaitis, tuomet dar nepilnametis, ir Ernestas Vilbikaitis (19 m.). Neteistas, palankiai vertintas vaikinas. Priešingai nei jo draugas E. Adomaitis – šis niekur nedirbo ir nesimokė, buvo jau 2 kartus teistas už vagystes, įžūlus ir agresyvus.
Žudikui – 5,5 metų
Paaiškėjo, kad lemtingąjį rytą pensininkas Eugenijus S. paprašė paslaugaus E. Vilbikaičio nupirkti jam maisto produktų. Padavė ir pinigų. Vaikinas prašymą įvykdė kartu su savo draugu E. Adomaičiui. Po to abu taip ir liko pas pensininką, nes šis turėjo vyno.
Kai po pietų visi 3 buvo jau apgirtę, tarp E. Adomaičio ir namo šeimininko kilo ginčas. Dėl ko, iki šiandien liko neaišku, nes vaikinai ir iki teismo, ir teisme aiškino negalį prisiminti. (Arba nenorėjo ir melavo.)
Bet į smurtą to ginčo paliktos nuosėdos peraugo tik kiek vėliau, kai pensininkas išėjo į lauką nusišlapinti. Paskui jį išėjo ir E. Adomaitis. Šis be jokio aiškinimo staiga sudavė kumščiu į galvą Eugenijui S. ir jį parmetė. Tada pradėjo gulintįjį spardyti.
Gal būtų spardęs ir ilgiau, bet pamatė iš namo išėjusį ir lyg stabo ištiktą E. Vilbikaitį, todėl susitramdė. Šis matė, kaip E. Adomaitis patikrino nejudančio Eugenijaus S. drabužių kišenes ir radęs pasisavino 113 litų.
Netrukus vaikinai suprato, kad Eugenijus S. jau negyvas. Išsigando ir žudiku ką tik tapęs E. Adomaitis. Jis paprašė draugo surasti kastuvą, ir abu nešė nužudytojo kūną į senųjų fermų griuvėsius. Manė taip nuslėpsią nusikaltimą.
Bet kai pensininko sodyboje darbavosi policininkai, vaikinų paslaptis netrukus išaiškėjo. Šie buvo užspeisti į kampą, kai pareigūnai rado kraujo dėmių kieme ir atokiau, miško link. Tuomet sulaikytas E. Adomaitis parodė vietą, kur paslėptas kūnas: lavonas, neštas kone kilometrą, buvo pakištas po betonine perdengimo plokšte apleistose fermose. Vyro drabužiai buvo išmėtyti pakeliui.
Nustatyta, kad pensininkas buvo nužudytas mažiausiai 8 labai stipriais smūgiais į galvą ir kitas kūno vietas. Nuo sunkios galvos traumos ir mirė.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, pasigailėjo jauno žudiko. Kadangi E. Adomaitis nusikalto būdamas nepilnametis, jam teismas paskyrė tik 5,5 metų nelaisvės bausmę. (Griežčiausia bausmė nepilnamečiui pas mus gali būti 10 metų įkalinimo.) O nužudytojo kūną žudikui draugiškai padėjęs slėpti E. Vilbikaitis teismo paauklėtas tik 5 mėnesių viešųjų darbų bausme. Net civilinio ieškinio kaltinamiesiems niekas nepareiškė.
Kadangi teisme nebuvo atskleistas nužudymo motyvas, „Akistata“ apie tai pasiteiravo šį nusikaltimą labai greitai – per porą valandų – išaiškinusių Vilkaviškio policijos pareigūnų. Šie irgi teigė, kad rimtos priežasties smurtui prieš pensininką nebuvo. „Tai alkoholis iškreipė nepilnamečio suvokimą“, – savo išvadą pagarsino vienas tyrėjų.
Irena ZUBRICKIENĖ
