Nauja banga
Pasak policijos pareigūnų, smurtaujančiųjų šeimose skaičius buvo sumažėjęs, kai 2011 metų gegužę buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas – mušeikos laikinai buvo aprimę, nes nežinojo, kas jų laukia. Tačiau po pusmečio, pajutę, jog jų „paklydimus“ greitai atleidžia aukos, o ir bausmės – tik simbolinės, smurtautojai vėl ėmė „miklinti“ rankas ir kojas į savo sugyventinių, žmonų ir net vaikų šonus. Vėl plūstelėjo smurtaujančiųjų banga.
Šių metų gruodžio pradžioje Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos jau trečius metus iš eilės organizuotoje konferencijoje, kurioje įvairių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai tarėsi, kaip įveikti šią ligą, buvo paviešinti štai tokie skaičiai: 2012 metais registruota 18 268 pranešimai, pradėti 7586 ikiteisminiai tyrimai; 2013 metais registruota 21 615 pranešimų, pradėta 10 015 ikiteisminių tyrimų, o šiemet per 9 mėnesius buvo registruota 20 646 pranešimų, pradėti 7503 ikiteisminiai tyrimai.
„Tai, kad tokių atvejų padaugėjo, negalima laikyti, jog tai – vien tik blogas ženklas. Kreipiasi, vadinasi, mėgina ieškoti pagalbos, – sakė Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis. – Tik būtina siekti, kad pagalbos sistema būtų kuo veiksmingesnė. Jeigu nukentėjelis kreipiasi į pareigūnus ir pagalbos nesulaukia, toks žmogus vėliau jau vargu, ar kreipsis. Iš praktikos žinome, kad, jei skriaudžiamas žmogus tyli, kenčia, tai smurtas tęsiasi ir kiekvienas paskesnis atvejis būna tik pavojingesnis. Turime suvokti, kad bet kuris smurto protrūkis gali būti mirtinas. Didelis žingsnis į priekį tai, kad buvo priimtos ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos, kuriomis siekiama kovą su smurtu namuose padaryti veiksmingesnę ir geriau apsaugoti smurto aukų interesus“.
Drauge su norvegais
Neseniai šalies policijos departamentas pristatė ir projektą, kuriam įvykdyti pasitelkiami kolegos iš Norvegijos. Pastarieji projektą „Lietuvos ir Norvegijos policijos bendradarbiavimas ir gebėjimų stiprinimas kovojant su smurtu artimoje aplinkoje ir smurtu lyties pagrindu“ dar ir finansuos.
Kaip rašoma išplatintame pranešime, projekto tikslas – tobulinti policijos pareigūnų, kurie dažniausiai susiduria su smurto šeimoje atvejais, profesinę kompetenciją, suteikti teorinių žinių, formuoti įgūdžius veiksmingai reaguoti ir priimti tinkamus sprendimus. Į pareigūnų mokymus bus kviečiami šios srities Norvegijos ekspertai, bei organizuojamos policijos įstaigų pareigūnų-instruktorių, paskirtų atsakingais už šią veiklą, stažuotės Norvegijoje.
Įgyvendinant projektą taip pat bus įsigyta skubios pagalbos informacijos tarp nukentėjusiųjų ir policijos perdavimo (gavimo) sistema (Aliarmo sistema), taip siekiant padidinti smurto aukų apsaugos efektyvumą. „Bus nustatytos rizikos grupės ir potencialioms aukoms išdalinsime specialius aliarmo mygtukus, kad jos galėtų prisikviesti pagalbą tuo atveju, kai paskambinti telefonu neturi galimybės“, – paaiškino R. Matonis.
„Nebūk abejingas!“
Nuo praėjusio mėnesio – Tarptautinės prievartos prieš moterį panaikinimo dienos iki gruodžio vidurio – Žmogaus teisių dienos – kaip ir daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, buvo paskelbta akcija „16 dienų be smurto“. Šios akcijos metu buvo stengiamasi kuo dažniau kalbėti apie smurto artimoje aplinkoje problemą ir ieškoti būdų, kaip ją spręsti. Tiek nukentėjusieji nuo smurto, tiek jiems padedantys specialistai dalinosi savo patirtimi ir taip drąsino tuos, kurie iki šiol su panašiomis problemomis gyveno tyliai taikstydamiesi.
„Kartu su Kauno moterų krizių centru tokią akciją vykdome jau nebe pirmus metus, – sakė „Akistatai“ Kauno apskrities vyriausiojo komisariato Viešosios policijos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkas Tauris Stauskis. – Muzikinio teatro sodelyje pastatėme palapinę, neabejingiems kauniečiams aiškinome, kur kreiptis pamačius smurtaujančius, skatinome netoleruoti smurto. Pernai per akciją į mus kreipėsi dvi smurtą patyriančios moterys, dar trys nurodė, kad smurtauja kaimynai. Šiemet irgi kreipėsi porą moterų. Mažai? Mano nuomone, jau gerai, kai apie tai kalbama ir skatinama netylėti, nebūti abejingiems, kai mato, kaip kaimynas ar giminaitis smurtauja prieš savo artimą“.
Tačiau vien policinėmis priemonėmis vargu ar įmanoma sustabdyti iki šiol nemažėjantį smurtą mūsų šalyje. Pasak kai kurių pareigūnų, vien policininkai šiame „lauke ne – kariai“. Turi būti dirbama kompleksiškai. Štai, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas gyvuoja jau 40 metų, tačiau iki šiol jis vis dar tobulinamas. Jei smurtą patyrusi auka paprašo pagalbos, suvažiuoja ne tik policijos pareigūnai, bet ir socialiniai darbuotojai, medikai, jei šeimoje yra nepilnamečių – ir vaikų teisių apsaugos specialistai. Lietuvoje, deja, policija turi atlikti beveik visas kitų institucijų pareigas: atvykę į įvykio vietą jie ne tik privalo išsiaiškinti įvykio aplinkybes, bet dažniausiai dar ir iškviečia medikus, praneša socialiniams darbuotojams ar vaikų teisių apsaugos specialistams, nurodo aukai, kur kreiptis pagalbos.
Geria ir mušasi
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) doc. dr. Aurelijaus Verygos, kuris yra vienas žinomiausių kovotojų su tabako ir alkoholio vartojimu šalyje, universiteto atlikti tyrimai rodo, kad apie 48 procentai 20-64 metų Lietuvos vyrų (absoliuti dauguma tiriamųjų buvo socialūs) turi priklausomybę nuo alkoholio. Na o, kur alkoholis, ten ir smurtas.
Štai neseniai vien Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėtos dvi bylos, kuriose girtuokliai vyrai smurtavo prieš savo artimuosius tol, kol sėdo į kaltinamųjų suolą.
Beje, pirmasis mūsų „herojus“ – klaipėdietis Vilmantas Liaugaudas porą kartų nagus nudegęs dėl vagysčių „persikvalifikavo“ į mušeikas. Pernai pavasarį už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (LR BK 140 str.1 d.) teismas jam buvo skyręs 20 parų arešto bausmę, tačiau vyras aprimo tik trumpam.
V. Liaugaudas mėgo išgerti, o išgėręs buvo greitas veltis į konfliktus ir muštis. Gyveno drauge su tokia Onute (vardas pakeistas – aut. past.), kuri irgi nespjovė į taurelę. Šių metų gegužės viduryje abu sugyventiniai draugiškai gėrė degtinę. Anot moters, kol kartu gėrė, bendravo gražiai, tačiau išgėrus butelį degtinės, Vilmantas ėmė kaulyti Onos pinigų kitam buteliui. Moteris nedavė, todėl V. Liaugaudas įniršo: stvėrė Oną už plaukų, trenkė keletą kartų jai per veidą. Šiai iš nosies ėmė bėgti kraujas, buvo praskeltas vienos akies vokas, kakta. Kadangi mušeika neketino liautis švaistytis kumščiais, Ona iškvietė policijos pareigūnus. V. Liaugaudas nesigynė smogęs sugyventinei ir netgi pareigūnų vedamas į tarnybinį automobilį grasino jai. Vyrui buvo nustatytas 2,49, o jo gyvenimo draugei Onutei – 1,99 promilių girtumai. Vienas atsidūrė ant areštinės gultų, o nukentėjusioji – ligoninėje.
Tačiau po dviejų parų paleistas iš areštinės Vilmantas vėl maloniai buvo Onos priimtas į namus.
Deja, taika buvo laikina – tetruko šiek tiek ilgiau nei mėnesį. Birželio 25-ios naktį V. Liaudaugas parsibaladojo namo, tačiau labai įniršo, kai jo Ona ilgai neatidarė buto durų. Kai pagaliau ši jas atvėrė, keletą kartų smogė sugyventinei kumščiu į veidą ir galvą. Išgirdęs, kad Ona kviečia policiją, puolė atsiprašinėti, tačiau supratęs, jog policijos patruliai jau važiuoja, movė slėptis – matyt, kad šie nepatikrintų, jog šis girtas (teisme tai sunkinanti aplinkybė – aut. past.).
Ekspertai moteriai konstatavo, kad jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Skiriant V. Liaugaudui bausmę Ona jau buvo atleidusi savo skriaudėjui ir teisėjai tvirtino, jog Vilmantas pradėjo dirbti, nebegeria ir nesmurtauja. Išnagrinėjusi bylą teisėja Kristina Baškienė pripažino V. Liaudaugą kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas kankinant) ir skyrė smurtautojui pusės metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant vieneriems metams. Užtat nuteistasis privalės 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.
Šį nuosprendį V. Liaudaugas dar gali skųsti aukštesniosios instancijos teismui.
Auklėjo kumščiais
Kitas klaipėdietis Arūnas U. kažkodėl savo, kaip jis teigia, neklaužadą nepilnametį sūnų vis imdavo „mokyti“, kai išgerdavo „ant drąsos“. Atsidūręs teisme „dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui ir fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui“ ( LR BK 140 str. 2 d.) Arūnas U. aiškino, kad šių metų vasario 20-ąją buvo truputį išgėręs alaus (vėliau, policijoje jam buvo nustatytas 0,51 prom. girtumas). Ir ne jis pradėjęs konfliktą, o sūnus jam į galvą metė puoduką, o, kai nusisuko, į nugarą paleido peilį ir kibo į atlapus. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, o ir teisme buvo nustatyta, kad būtent tėvas čiupo vaikį už kaklo ir trenkė į smakrą. Dėl to nepilnametis prasikando liežuvį, ant kaklo jam buvo padarytos poodinės kraujosrūvos.
Kita „mokomoji pamoka“ įvyko kovo 16-ąją, kai Arūnas U. ir vėl namo grįžo girtas. Iš pradžių jis ėmė konfliktuoti su žmona ir dukterimi. Septyniolikmetis, matydamas, kad tėvas puola muštis, atvėrė duris, kad motina su seserimi galėtų pabėgti. Tai pamatęs tėvas puolė sūnų, suspaudė kaklą, čiupo jam už rankų, bandydamas atitraukti nuo durų. Vėliau ekspertai ant sūnaus kaklo ir rankų aptiko mėlynių, sužalojimus kvalifikuodami kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Ištrūkęs iš smurtautojo rankų septyniolikmetis nubėgo pas netoliese gyvenusią močiutę ir iškvietė policiją.
Teisme Arūnas U. tvirtino, kad konfliktus išprovokavo sūnus, tačiau artimieji paliudijo, jog Arūnas U. nuolat smurtauja prieš visus šeimos narius.
Taigi, mušeikai buvo paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė įpareigojant per tą laiką būti namuose nuo 22 valandos iki 6 ryto, įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Nuosprendį sūnaus „auklėtojas“ dar gali ir apskųsti.
Aurelija Žutautienė
