Henrikas Daktaras savo knygoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja, kaip jį, tapusį įtariamuoju, atkakliai bandė gelbėti žmona.
Įžūlus apiplėšimas
1994-ųjų lapkričio 10-ąją Henytė suorganizavo buvusio Kauno kriminalinės policijos vadovo ir Sigito Čiapo koncerno „Agora“ apsaugos viršininko Jurijaus Milevskio automobilio „Ford Mondeo“ vagystę. Tuomet automobilį, kainavusį beveik 78 000 litų, pagrobė ginkluoti H. Daktaro smogikai – Darius Mačianskas (neoficialiai kalbama, kad jis yra Henytės giminaitis; jau ne pirmus metus kalėjime atlieka bausmę todėl, kad 2005-ųjų gegužę Vilijampolėje apšaudė Henytei mokėti duoklę atsisakiusį Gintarą Kučį, iki šiol saugomą policijos), V. Višniakas ir V. Stasiulionis.
Už automobilį Henytė pareikalavo 7000 JAV dolerių išpirkos. Suėmus V. Višniaką ir V. Stasiulionį, mašina buvo sugrąžinta jos savininkui. Tačiau nuteistas buvo tik V. Stasiulionis. V. Višniakas staiga susirgo psichine liga. Nors J. Milevskis, nepaisydamas grasinimų, D. Mačianską atpažino, šis nebuvo nuteistas, nes jo kaltei įrodyti tąsyk pritrūko įrodymų.
„J. Milevskis lakstė po visą Kauną su policija ir be jos, bet mašinos taip ir nesurado. Arba nenorėjo surasti. Tada S. Čiapas, atvažiavęs pas mane, paprašė, kad aš padėčiau atgauti J. Milevskio mašiną, – rašo Henytė. – Nors nenorėjau niekur kištis, bet vien todėl, kad S. Čiapas kuo greičiau nuo manęs atsiknistų, suvedžiau jį su bachūru, kurį vadino Dūla. Pasirodo, S. Čiapas taip pat pažinojo Dūlą ir jie, kartu veikdami, atgavo pavogtą J. Milevskio mašiną“.
Draugo pranašystės pildosi
H. Daktaras savo autobiografiniame veikale įsitikinęs, kad S. Čiapas su J. Milevskiu sumanė jį taip nubausti, kad jiems nepadėjo iš šalies verslininkų susigrobti milijonų.
„S. Čiapo pakvietimu susitikome trise – aš, J. Milevskis ir pats S. Čiapas. Aš dar nežinojau, kad tuo metu, kai mes susitikome, J. Milevskis darė įrašą. Viską, apie ką mes kalbėjomės, jis įrašė juostoje, kurią buvo kažkur paslėpęs, – teigė Henytė. – J. Milevskis mane „naglai“ provokavo atviram pokalbiui, vis norėdamas, kad aš nors kruopelyte prisipažinčiau dalyvavęs jo mašinos vagystėje. Aš jau nebesivaldydamas šaukiau ant J. Milevskio, o S. Čiapas mane ramino ir įrodinėjo man, kad neverta su J. Milevskiu pyktis, nes jis dar bus reikalingas ateičiai. J. Milevskis sumaniai mane provokavo, o diktofonas, paslėptas jo kišenėje, vis sukosi ir sukosi. Išsiskyrėme mes galutinai susipykę. Man vis dar nežinant, J. Milevskis įrašytą kasetę nunešė generaliniam prokurorui Artūrui Paulauskui, kuris nedelsdamas ėmėsi darbo. Sumaniai ir greitai ėmė fabrikuoti prieš mane baudžiamąją bylą. Pamažu pildėsi S. Čiapo žodžiai, kad visi jo draugai tampa mano priešais“.
Nors pats J. Milevskis šia tema nepanoro bendrauti su „Akistata“, tačiau jo aplinkos žmonės šių eilučių autoriui teigė, kad ilgus metus vienu geriausių Lietuvos kriminalistų laikytas vyras iki šiol yra giliai paslėpęs minėto pokalbio įrašą.
Vienas geriausių „operų“
J. Milevskis tarp ilgamečių teisėsaugos veteranų vertinamas kaip vienas profesionaliausių operatyvinių darbuotojų. Vidaus reikalų sistemoje jis dirbo 1978–1998 metais. Nuo 1993 metų J. Milevskis pradėjo dirbti S. Čiapo koncerno „Agora“ apsaugos tarnybos viršininku.
Neoficialiuose pokalbiuose J. Milevskis savo kolegoms yra sakęs, kad nustatė savo mašinos pagrobėjus ir kartu su policija juos persekiojo. Vėliau kai kurie jų buvo sulaikyti. Apie tai sužinojęs H. Daktaras sutiko už išpirką grąžinti automobilį, tačiau pareikalavo, kad J. Milevskis teisme „neatpažintų“ mašinos pagrobėjo – D. Mačiansko. Buvusiam pareigūnui buvo grasinama susidorojimu.
Vėliau vykusiame H. Daktaro teisme J. Milevskis atvirai liudijo prieš mafijos vadeivą. Kad pakeistų parodymus, operatyvininkui ne kartą buvo siūlomi nemaži pinigai, daromas spaudimas. Kitas „Agoros“ apsaugos darbuotojas, buvęs policininkas A. Laskovas teisme pakeitė parodymus H. Daktaro naudai.
Netrukus po šio teismo proceso J. Milevskis grįžo dirbti į Kauno policiją ir pradėjo vadovauti vienam iš kriminalinės policijos padalinių. Po to jis dirbo Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoju, o vėliau, išėjęs atsargon, įsidarbino Vindikacijos skyriaus viršininku viename šalies komercinių bankų.
Šeštadienis prokuratūroje
1996-ųjų vasario 3 dieną H. Daktaras buvo pakviestas pasikalbėti į Kauno apygardos prokuratūrą. „Draugai su žmona liko laukti gatvėje, o aš nuėjau į vidų. Koridoriaus gale mane pasitiko prokuroro pavaduotojas Vladimiras Kakoškinas (Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) vyriausiasis prokuroras, – aut past.) ir pasakė, kad prokuroras jau laukia, – prisiminė Henytė. – Prokuroras pasisveikinęs pridėjo prie lūpų pirštą, leisdamas suprasti, kad nekalbėčiau iškart, po to pasiūlė užeiti į kitą kambarį. Tyliai pasakęs, kad čia gali būti įmontuota pasiklausymo aparatūra, žengė durų link. Nieko nepasakęs, nusekiau jam iš paskos ir kai perėjome į kitą koridoriaus pusę, užėjome į prašmatniais baldais apstatytą erdvų kabinetą. Prokuroras kiek patylėjęs pradėjo pokalbį apie Pšidzę (Andrių Jankevičių). Ėmė klausinėti, kur jį galime surasti ir panašiai. Aš nusijuokęs pasakiau, kad nedirbu informatoriumi ir kad manęs dar niekas neužverbavo“.
Po akimirkos pokalbį nutraukė kabinete pasirodę keturi Generalinės prokuratūros darbuotojai.
„Prokuroras Vygintas Jukna (1997 metais buvo priverstas palikti Kauno vyriausiojo prokuroro postą, nes to pareikalavo tuomet generaliniu prokuroru tapęs Kazys Pėdnyčia, – aut. past.), kalbėjęs su manimi, atsistojo iš už stalo ir, kalendamas iš baimės dantimis, sužiuro į atvykėlius. Šie greitai prisistatė, kas tokie esą, ir tuoj pat perskaitė arešto orderį pagal prevencinį įstatymą“, – prisiminė Henytė.
Generalinės prokuratūros darbuotojai tiesiog kelte iškėlė „daktarų“ lyderį iš krėslo, iškratė, o po to užlaužė rankas ir skubiai išvedė į kiemą.
Žmona bandė išvaduoti Henytę
„Kieme manęs laukusi Ramutė su trylikamečiu sūnumi puolė šaukdama ir vis klausdama, kur mane veža. Prokurorai ją greitai atstūmė į šalį. Prieš įsodinant į mašiną, akies krašteliu spėjau pamatyti mano draugų nuvažiuojančią mašiną (...), – knygoje „Išlikt žmogumi“ rašė Henytė. ¬¬– Netrukus ant galvos man užmovė juodą maišą. Maža to, kažkieno stiprios rankos pagriebė mane ir paguldė ant mašinos grindų. Bandžiau pasakyti, kad nuimtų maišą, bet gavau smūgį ir netrukus kažkuris pareigūnų ištarė: „Tylėk! Jei bandysi rėkti ar priešintis, nušausime, ir tiek, o raporte parašysime, kad bandei bėgti. Toks A. Paulausko įsakymas, tad, jei nori dar nors kiek pagyventi, patylėk“.
Netrukus pasigirdo automatų salvės ir pistoleto šūviai. Paaiškėjo, jog taip buvo mėginama sustabdyti persekiotojus. Tačiau iš paskos važiuojanti mašina, kurioje sėdėjo R. Daktarienė ir sūnus Enrikas, neatsiliko. Greitkeliu Kaunas–Vilnius abu automobiliai važiavo dideliu greičiu, o pasiekę sostinę, gąsdino šaligatviais einančius pavienius praeivius. Galiausiai jie įsuko į Generalinės prokuratūros kiemą.
„Mano draugai Guzas (Vidmantas Gudzinskas), Romualdas Lukošius (Morda) ir vairuotojas net nebandė manęs vaduoti ir pamatę, kad mane suima, iškart nuvažiavo, nenorėdami patys įkliūti į „mentų“ akiratį, – negailėjo piktų žodžių savo sėbrams Henytė. – Šiuo kritišku momentu manęs nepaliko moteris, mano ištikimoji gyvenimo draugė. Tik ji viena, mirtinai rizikuodama, bandė mane išvaduoti. Aš dažnai prisimenu šį žmonos poelgį ir labai ja didžiuojuosi. Mūsų mašina didžiuliu greičiu įlėkė į Vilnių ir bandydama atsiplėšti nuo mus persekiojusios žmonos mašinos, sustojo prie prokuratūros. Netrukus prie mūsų sustojo ir Ramutės vairuojama mašina, kurios priekinis bamperis buvo sulankstytas. Deja, ji nieko negalėjo man padėti. Jai buvo tik pasakyta, kad aš esu laikinai sulaikomas, o kur aš būsiu laikomas, jai bus pranešta. Po šių žodžių mane nuvedė į prokuratūros pastatą, kur, be jokių ceremonijų, stumte įstūmė į prokuroro Algimanto Kliunkos kabinetą“.
KITAME „AKISTATOS“ NUMERYJE SKAITYKITE
Kurį aukštą pareigūną Henytė sulygino su gestapo šefu
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (1)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (2)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (3)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (4)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (5)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (6)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (7)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (8)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (9)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (10)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (11)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (12)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (13)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (14)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (15)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (16)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (17)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (18)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (19)
Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (20)
