Oficiali statistika rodo, kad alkoholio pardavimas šalyje mažėja, o tikrovė visai kitokia. Alkoholio vartojimas nesumažėjo, o padidinti akcizai sudaro palankias sąlygas klestėti nelegaliai prekybai alkoholiu.
Nepaisant policijos pastangų, nelegali prekyba tabako ir alkoholio gaminiais klesti. Kai kurie žmonės jais prekiauja tiesiog namuose. Dauguma aplinkinių gyventojų ar kaimynų apie tokią neleistiną prekybą žino, tačiau policijos kviesti neskuba. Kėdainiečiai prieš nelegalią prekybą pabandė kovoti patys.
Statistika sau, gyvenimas sau
Per dvejus metus 35 proc. padidėję alkoholinių gėrimų akcizai tapo rekordiniai visoje ES. Tuo pat metu šalies alkoholio pramonė ir prekybininkai skaičiuoja nuostolius, o valstybės biudžetas – negautas pajamas. Vieninteliai laimėtojai šioje situacijoje yra kontrabandininkai ir nelegalūs prekeiviai.
Šiuo metu Lietuvoje taikomas alkoholio akcizo tarifas daugiau nei 130 proc. viršija ES reglamentą. Tačiau šalies gyventojai savo įpročių keisti neskuba, o siūloma nelegali produkcija kainuoja gerokai pigiau nei legaliose pardavimo vietose. Negana to, nelegalaus alkoholio ar rūkalų iš prekybininkų gali gauti bet kuriuo metu: ankstyvą rytą, dieną ar vėlyvą vakarą.
Per 2007-uosius šalyje buvo parduota beveik po 4 mln. dekalitrų spirituotų gėrimų ir alkoholinių kokteilių. Po dvejų metų – 2009-aisiais – atitinkamai 3,8 ir 3,3 mln. dekalitrų. Per keletą metų net 800 tūkst. dekalitrų sumažėjo alaus pardavimas.
Sukilo kaimynai
Policijos departamentas pastebi, kad namų gamybos alkoholinių gėrimų gamyba ir kontrabandinio alkoholio pardavimas didėja. Tačiau tokių atvejų atskleidimas mažėja.
Kovoti su nelegalia prekyba galima ir patiems, nelaukiant policininkų reidų. Tai parodė Kėdainių senamiesčio gyventojai, ėmęsi drąsios akcijos prieš daugiabutyje vykstančia prekybą alkoholiu ir cigaretėmis.
S.Jaugelio-Telegos gatvės 19-o namo gyventojai ant laiptinės durų pakabino lentelę su užrašu: „Prekyba tabako ir alkoholio gaminiais be licencijų yra griežtai draudžiama.“ Taip namo gyventojai tikisi atbaidyti nelegalios produkcijos pirkėjus. Pasak čia gyvenančių žmonių, jie jau pavargo nuo nepageidaujamų „svečių“.
„Norime, kad aplinka būtų saugi, nes čia auga mūsų vaikai ir gyvename mes patys. Kiekvieną dieną namo teritorijoje tenka matyti nepageidaujamus asmenis, kurie čia eina turėdami tik vieną tikslą – nelegaliai įsigyti svaigalų ir cigarečių“, – kalbėjo viena namo gyventoja.
Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininko Dainiaus Dobilo, nelegalūs prekiautojai alkoholiu S.Jaugelio-Telegos gatvėje jau žinomi nuo 2002-ųjų. „Reguliariai rengiame patikrinimus, vyksta ikiteisminiai procesai.
Apie nelegalią prekybą gauname anoniminių skambučių ir iš kitų Kėdainių vietų. Tikriname, nuolat patruliuojame tokiuose taškuose“, – sakė D.Dobilas.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkė Danutė Mykolaitienė teigia, kad nesiliauja skundai dėl V.B.S., vadinamos Seleste, prekybos nelegaliu alkoholiu ir rūkalais.
„Pranešantieji apie moters nelegalią veiklą dažniausiai priekaištauja policijai, kad ši nesutramdo prekiautojos, o kai kurie kaltina pareigūnusneveiklumu. Šie priekaištai užgauna pareigūnus, nes jie jaučiasi daug jėgų atidavę tam, kad „tašku“ pavirtęs S.Jaugelio-Telegos gatvės 19-as namas negarsėtų tuo, kuo garsėja. Kad policija iš tiesų nenuolaidžiauja Selestei ir stengiasi ją demaskuoti, įrodymų pakanka – už prekybą nelegaliais rūkalais ir namine degtine moteris pastaraisiais metais nubausta piniginėmis baudomis, kurių bendra suma sudaro daugiau nei 16 tūkst. litų“, – sakė D.Mykolaitienė.Pasak Prevencijos poskyrio viršininkės, moteris visada savo kaltę neigia ir visus nutarimus apskundžia. Norėdami demaskuoti prekiautoją, Kėdainių pareigūnai išbandė įvairias priemones.
„Galbūt gyventojams ir atrodo, kad policijai užtenka vien žinoti, kas vyksta šiapus ir anapus buto durų, tačiau žinoti ir įrodyti – skirtingi dalykai. Policija neturi teisės kada panorėjus įsibrauti į privačią teritoriją ir atlikti kratą, nors gyventojai tikriausiai įsivaizduoja priešingai. Prityrę prekiautojai imasi visų atsargumo priemonių, be to, nuolatiniai jų klientai paslaugiai praneša apie pastebėtą pavojų, tad prityrusieji įkliūva tik tada, kai pareigūnams pavyksta juos pergudrauti. Naminę perka dažniausiai asocialūs, degradavę asmenys“, – sakė D.Mykolaitienė.
Gyventojai bijo pranešti
Studentas Egidijus džiaugiasi, kad žmonės nepabijojo imtis tokios protesto formos. „Labai šauni akcija, drąsūs žmonės, kad imasi tokių priemonių“, – kėdainiečių akcija džiaugėsi vilnietis.
Pasak Egidijaus, sostinėje daugybė tokių pardavimo vietų, kur galima įsigyti pigios baltrarusiškos degtinės, rusiškų ir baltarusiškų cigarečių. „Žmonės abejingi. Pagyvenusios moteriškės, sėdėdamos ant suoliukų kiemuose, juk viską mato. Iš laiptinės išeina asocialūs asmenys, svetimi, alkoholiu ir cigaretėmis nešini vyrai. Ir jokios reakcijos. Jei taip vyktų mano laiptinėje , skambinčiau į policiją“, – tikino Egidijus.
Pasak Kėdainių policijos pareigūnų, į informaciją apie nelegalią prekybą reaguojama operatyviai, tačiau pasigendama didesnio gyventojų bendradarbiavimo ir sąmoningumo.
„Jeigu gyventojai būtų geri pagalbininkai, kova su naminės degtinės ir nelegalių rūkalų prekiautojais būtų keleriopai sėkmingesnė. Laiptinės gyventojai pyksta, jog Selestės klientai trikdo jų ramybę, ir kaltina mus, kad mes tariamai nieko nedarome, tačiau kai pasiūlome suremti pečius ir paprašome konkrečios pagalbos, jie atvirai prisipažįsta bijantys“, – guodėsi D.Mykolaitienė.
Pasak jos, policijos pareigūnai supranta gyventojų nerimą dėl savo saugumo, tačiau perdėto baiminimosi nepateisina. „Kuo žmogus rizikuoja paskambindamas policijai ir pranešdamas, kad štai į kiemą atvažiavo automobilis, kuriuo kažkas atvežta, arba kad į laiptinę atėjo žmonės, kurie greičiausiai yra nelegalių prekių pirkėjai? Esu įsitikinusi, kad gyventojai puikiausiai mato, kas vyksta jų laiptinėje, yra įsidėmėję automobilius ir veidus, perpratę tiekėjų, pardavėjų ir pirkėjų elgesį, tad laiku pranešta žinia policijai būtų konkreti pagalba“, – glaudesnio bendradarbiavimo su namo gyventojais tikisi D.Mykolaitienė.
Nubausti sunku
Pasak D.Mykolaitienės, ilgas teisinis procesas vieniems sukelia nebaudžiamumo pojūtį, o kitiems – įtarimus, kad policija dirba atmestinai.
„Mes irgi norėtume, kad teisinis procesas būtų greitesnis, tačiau dažniausiai jis užtrunka ilgiau nei metus. Pirmiausia tenka ilgai laukti ekspertizės rezultatų. Šiuo metu turime surinktas keturių mėnesių ir dar senesnes medžiagas, dėl kurių ekspertai dar nepateikė savo išvadų. Jeigu nutarimas apskundžiamas, procesas dar labiau užsitęsia, ypač jeigu pasiekia Vyriausiąjį administracinį teismą, kuriame bylos užsibūna metus ir ilgiau“, – apie ilgą teisinį procesą pasakojo D.Mykolaitienė.
Pasak Prevencijos poskyrio viršininkės, Kėdainių policija rankų nenuleis.
Vismantas ŽUKLEVIČIUS
