Nelaiko nervai dėl spūsčių? Netrukus prasidės daugiau remonto darbų – savivaldybė paaiškino, kaip spręs problemą

Vairavimo ekspertas, „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius šiandien ryte savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino pasipiktinimo žinute dėl didelių kamščių sostinėje.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vyriausybei siūloma skirti dar 42 mln. eurų „Via Baltica“ ir Meškinio tilto statyboms

Pasitelkus dirbtinį intelektą, 2,5 karto padidėjo eismo pralaidumas

Įspėja vairuotojus apie pokyčius kelyje: štai ką reikia žinoti prasidedant rudeniui

„Vakar Amsterdame, kur zuja milijonas dviratininkų, vairuoti yra ramu ir lengva. Šiandien Vilniuje – šaršalynė, kova ir nervas. Kur mes visi nesuspėsim?“, – nesupranta V. Milius.

Anot A. Pakėno, nors sostinės gyventojai mato spūsčių problemą sostinėje, miesto valdžios atstovai dėl to nieko itin reikšmingo nedaro. Ir nors tam tikri darbai vyksta, realių sprendimų, kaip būtų galima mažinti spūstis Vilniuje – nėra.

„Kartais deklaruojama, kad kažkiek darbai vyksta, bet realiai ką padarė? Gal pagerino, atnaujino autobusų, troleibusų parką, bet kad kardinaliai būtų išspręsta viešojo transporto problema, tai ko gero ne. Bordiūrus pakeitė gatvėse, bet naujų gatvių tinklas neplėtojamas“, – sako saugaus eismo ekspertas.

Pasak pašnekovo, miesto valdžiai reikėtų dar labiau plėtoti viešąjį transportą, kad kuo daugiau žmonių jis būtų patogus ir daugiau miestiečių nuspręstų vietoj sėdimo į automobilį, į darbą ar kitais reikalais vykti autobusu ar troleibusu.

„Jis dabar mato, kaip važiuoja tas autobusas ar troleibusas ir tada sako: „Nu jo, deja, ne. Velniai nematė, aš geriau sėdėsiu valandą kamštyje.“ Tai jeigu žmogus renkasi alternatyvą valandą sėdėti kamštyje, o ne važiuoti autobusu ar troleibusu, tai kas nors yra negerai“, – aiškina A. Pakėnas.

Tobulinti reikia ir miesto išplanavimą

Vairavimo mokytojas atkreipia dėmesį, kad daugelis vairuojančiųjų gali pasakyti, kada sostinės moksleiviams yra atostogos net neturėdami moksleivių šeimoje, kadangi sumažėja kamščiai.

Todėl, anot jo, parodo žmonių poreikį su vaikais važinėti po visą miestą, vadinasi reikia gerinti ir mokyklų ir darželių tinklą bei miesto išplanavimą.

„Pats miesto planavimas, mokyklų tinklas sudaro prielaidas kamščiams. (...) Jeigu galite gyventi, dirbti ir auginti vaikus toje pačioje miesto dalyje, tai nėra poreikio, tarkime, važiuoti iš Pilaitės į Antakalnį“, – teigia A. Pakėnas.

Dėl spūsčių neatlaiko žmonių nervai

Vairavimo mokytojas prideda, kad nors teoriškai spūstys didelės įtakos eismo saugumui neturi, kadangi transporto priemonės juda lėtu greičiu, saugumui įtaką daro vairuotojų nervai.

Kurie dėl kilusių spūsčių pradeda nervintis ir daryti įvairiausias klaidas mėgindami kuo greičiau pasiekti savo kelionės tikslą.

„Stengiasi ką nors apvažiuoti, aplenkti, pralįsti, prasigrūsti ir tada jie padaro smulkias avarijas. Tada dar daugiau didėja kamščiai“, – sako saugaus eismo ekspertas.

A. Pakėnas priduria, kad dažnai tokio tipo avarijos taip pat įvyksta aplinkkeliuose, kas tik dar labiau suparalyžiuoja miesto eismą.

„Man tenka pastebėti tokius kamščius susidarančius, kada vairuotojai bando landžioti važinėdami aplinkkeliais, kada nepagrįstai ir beprasmiškai rikiuojasi, palenda po sunkvežimiais ir tada stovi pusė miesto valandą, kol jie pildosi deklaracijas“, – tvirtina A. Pakėnas.

Intensyviausia spalį ir lapkritį

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės JUDU (anksčiau „Susisiekimo paslaugos“) eismo valdymo centro vadovas Aleksej Apanovič sako, kad eismo intensyvumas pirmąją rugsėjo savaitę buvo panašus, kaip ir ankstesniais metais. 

O sklandus judėjimas mieste yra trukdomas dėl vykstančių kelių remonto darbų ir eismo ribojimų mieste.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas sako, kad mieste padidėjus spūstims, daugiau pradėta orientuotis į kelių remontų darbus, kurie vykdomi toliau nuo miesto centro – ramesnėse gatvėse. 

O grįžti užbaigti darbų planuojama rugsėjo pabaigoje ar spalį, kuomet, anot G. Grubinsko, eismas susibalansuoja.

„Kaip ir kasmet, gatvių remonto darbai bus vykdomi iki šaltojo sezono pradžios. Vengiant papildomų spūsčių susidarymo, didesnė darbų dalis atliekama ne piko metu arba priešinga kryptimi nei juda pagrindinis transporto srautas, taip pat naktimis.

Suprantame, kad rekordinio mąsto gatvių remonto darbai kelia nepatogumų ir prašome gyventojų kantrybės – laikini nepatogumai yra neišvengiami, siekiant užtikrinti, kad ilguoju laikotarpiu kelionės mieste būtų saugesnės ir komfortiškesnės“, – teigia G. Grubinskas.

Jis prideda, kad gyventojams rekomenduojama keliones planuotis su laiko atsarga. Taip pat siūloma naudotis navigacijos programėlėmis, kurios leidžia rasti optimalų maršrutą iki kelionės tikslo.

Tiesa,  A. Apanovič atkreipia dėmesį, kad ankstesniais metais eismo intensyvumo pikas buvo spalio-lapkričio mėnesiais, todėl panašių tendencijų tikimasi ir šiais. 

„Svarbu suprasti, kad kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie spūsčių mažinimo mieste, rinkdamasis alternatyvius keliavimo būdus. Taip ne tik mažiname eismo kamščius, bet ir prisidedame prie oro taršos mažinimo mieste“, – sako A. Aponovič.

Iki kitų metų balandžio – 91 naujas troleibusas

JUDU direktorė Loreta Levulytė-Staškevičienė pritaria, kad žmonių pasirinkimui rinktis viešąjį transportą turi komfortiškumas ir patogumas. Būtent todėl, jos teigimu, Vilniuje pradėjo važiuoti ir 20 naujų troleibusų. O iki kitų metų kovo pabaigos planuojama, kad Vilniuje iš viso važinės 91 naujas troleibusas.

„Vykdant UAB „Vilniaus viešasis transportas“ troleibusų parko atnaujinimą, iki 2025 m. kovo pabaigos sostinės gatvėmis riedės 91 naujas „Škoda 32 Tr“ troleibusas“, – pasakoja JUDU direktorė Loreta Levulytė-Staškevičienė.

Be to, kaip alternatyva automobiliams išskiriamas ir ėjimas pėsčiomis ar keliavimas mikrojudumo priemonėmis – tokiomis kaip dviračiai ar paspirtukai. 

Anot JUDU atstovų toks keliavimo būdas sostinėje tampa vis populiaresnis, ypač miesto centre. 

„Per šį sezoną mieste atsirado 18 dviračių saugyklų, 475 dviračių stovų, buvo nutiesta 8 kilometrai dviračio takų bei paženklinta kryptinėmis lentelėmis beveik 13 km dviračių trasų. Išaugo ir mikrojudumo dalijimosi transporto priemonių skaičius – šiai dienai vilniečiai gali rinktis beveik 5 tūkst. el. paspirtukų ar dviračių kelionėms mieste“, – nurodo JUDU atstovai.

O JUDU ekspertė Indrė Ivanauskaitė prideda, kad neseniai buvo įrengtas ir pėsčiųjų bei dviračių takas P. Vileišio g. Taip pat tvarkomi Panerių g., Tolimosios g. ir Šv. Stepono g. takai.

Teigiama, kad tobulinant pėsčiųjų infrastruktūrą, tikimasi, kad iki 2030 metų apie 30 proc. sostinės gyventojų keliautų pėsčiomis.

O tam, kad toks tikslas būtų pasiektas, taip pat trumpinami laukimo laikai prie šviesoforų.

„Šiuo metu mieste yra 132 šviesoforai, reguliuojantys pėsčiųjų perėjas ir sankryžas, kuriose laukimo laikas sumažintas – vidutinis laukimo laikas nuo 2021 metų iki dabar sumažėjo jau 30 proc., iki 33,5 sekundės“, – teigia JUDU atstovai.

Jie prideda, kad šviesoforų laukimo laiko trumpinimo prioritetas labiausiai taikomas centrinėse miesto zonose, tačiau tai taip pat vykdoma ir kitose miesto dalyse – ypač tose gyvenamosiose vietose, kuriose yra verslo, pramogų, kultūriniai ar paslaugų centrai.

Tiesa, JUDU atstovai atkreipia dėmesį, kad dėl eismo intensyvumo kai kuriose gatvėse trumpinti pėsčiųjų šviesoforo laukimo laiką nėra galimybės.

„Ukmergės – Geležinio Vilko, Žalgirio – Geležinio Vilko ir visos Kareivių g. sankryžos sulaukia gausaus transporto priemonių eismo, todėl šiose vietose vis dar yra iššūkis keisti šviesoforų veikimą“, – aiškina JUDU atstovai.