„Manoteises.lt“ paskelbė Europos tinklo prieš rasizmą ir žmonių, remiančių Lietuvos žmogaus teisių centrą, finansuotą testą, kuriame galima pasitikrinti, su kuriuo kandidatu rinkėjo atsakymai į Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) organizacijos iškeltus klausimus labiausiai sutampa. Testą galite rasti čia.
Šiame teste yra dvidešim neva nepatogių klausimų kandidatams: nuo Stambulo konvencijos ratifikavimo iki įtraukiojo ugdymo mokyklose ar rusakalbių Lietuvos piliečių teisių.
Deja, net 96 proc. visų kandidatų nesiryžo šio klausimyno užpildyti. Savo ruožtu LŽTC vis tiek leidžia jį atlikti rinkėjams ir pasitikrinti, su kuriuo kandidatu atsakymai labiausiai sutampa.
Vis dėlto kyla klausimas, kiek rezultatai rodo realistišką vaizdą, kai didžiosios dalies kandidatų šio klausimyno nepildė, o iš užpildžiusiųjų didžioji dalis yra Laisvės partijos kandidatai.
Politologas: „Kaip šitas testas gali būti naudingas, jeigu tik menka dalis politikų yra jį užpildę?“
Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga neslėpė, jog jam didelio pasitikėjimo šis projektas nekelia.
„Čia toks daugiau žaidimas, kad laisvanoriškai politikai dalyvautų, o ne moksliškas instrumentas pasitikrinti, ką rinkti. Politikai akivaizdžiai netiki, jog šis testas turės įtakos rinkimų rezultatams, todėl nepildo.
Kaip šitas testas gali būti naudingas, jeigu tik menka dalis politikų yra jį užpildę“, – kelė klausimą S. Spurga.
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius Ignas Kalpokas teigė, jog testo rezultatai yra visiškai nereprezentatyvūs, o ir testo klausimyno sudarymo metodika jam kelia klausimų.
„Testas yra, pirmiausia, orientuotas į žmonių teises ir požiūrį į jas, o tai, kad dar mažai politikų pasivargino atsakyti, parodo, kaip mažai politikams iš tiesų rūpi žmogaus teisės“, – tvirtino J. Juškaitė.
Tarp neišdrįsusių klausimyną atlikti premjerė bei V. Blinkevičiūtė
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovei Jūratei Juškaitei labiausiai gaila, kad, nors rinkėjai socialiniuose tinkluose žymėjo ir ragino atsakyti į klausimyną Ingridą Šimonytę ir Viliją Blinkevičiūtę, šios vis tiek to nepadarė.
„Puslapyje pateikiami klausimai nėra lengvas pasivaikščiojimas, viešai atsakyti į juos ir parodyti poziciją reikalauja tam tikro politinio stuburo. Tad nenuostabu, kad ne visų partijų lyderiai išdrįso tai padaryti“, – tvirtino J. Juškaitė.
Nenuostabu ir tai, kad dauguma rinkėjų, užpildžiusių testą, nepriklausomai nuo pažiūrų, pastebės, kad daugiau ar mažiau jų pažiūros sutampa su Laisvės partijos kandidatų pažiūromis, mat pastarosios net 27 kandidatai užpildė šį testą.
„Kokių politinių jėgų atstovai aktyviausiai atsakinėjo į šitą testą, parodo, kad šis testas skirtas tam tikriai tikslinei auditorijai, o ne visuomenei plačiąja prasme.
Dar gali atrodyti paradoksalu, jeigu anketą pildo koks nors visiškas homofobas ir gauna atsakymą, kad geriausiai jo interesus atstovauja Raskevičius“, – įvertino I. Kalpokas.
VRK tiria, ar tai nėra paslėpta politinė reklama
VRK dėl šio atvejo yra sulaukusi vieno kandidato kreipimosi ir šiuo metu aiškinasi aplinkybes.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) naujienų portalui tv3.lt pranešė, kad situacijos vertinimui įtakos galėtų turėti faktas, ar visiems kandidatų sąrašams buvo sudaryta galimybė atsakyti į anketos klausimus.
„Kandidatas kelia klausimus, ar toks testas nėra paslėpta politinė reklama, bei ar ją skleidžiantis juridinis asmuo nepažeidžia Rinkimų kodekso“, – teigė VRK komunikacijos specialistė Indrė Ramanavičienė.
Vienas kandidatas į klausimyną atsakė necenzūriniais žodžiais
Tačiau J. Juškaitė tvirtino, kad prieš paskelbiant viešai iniciatyvą, kvietimas užpildyti klausimyną išsiųstas visoms VRK rinkimuose registruotoms partijoms, bei dabartiniams Seimo nariams, o visi atsakymai yra skelbiami viešai.
„Kol kas turėjome tik vieną atvejį, kai tai [atsakymus skelbti viešai] padaryti atsisakėme – atsakymuose kandidatas vartojo necenzūrinę leksiką ir galimai kurstė neapykantą“, – paminėjusi, kad nenorėdama daryti jam papildomos reklamos, kandidato neatskleis, pažymėjo Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.
Kiekvienam kandidatui yra skirtas žmogaus teisių reitingas, kurį taip pat rinkėjai gali matyti.
Už atsakymus „pritariu“ LŽTC skyrė pusę balo, „neturiu nuomonės“ – 0,25 balo, už atsakymus „nepritariu“ – balo dalies neskyrė išvis, tuomet balus svetainėje suapvalino iki dešimtųjų.
Pasak J. Juškaitės, aiškiai ir skaidriai pateikti atsakymai leidžia ne tik bendrai įsivertinti, kuris politikas rinkėjui artimiausias, bet ir pasitikrinti, ar jis neprieštarauja rinkėjui ypač svarbiam klausimui.
„Atlikus testą gali pasirodyti, kad vienas politikas ar politikė gana panašiai žiūri į žmogaus teises, bet nepritaria jums ypač svarbiam klausimui ir jei patektų į Seimą, balsuotų prieš, pavyzdžiui, įtraukųjį ugdymą ar Stambulo konvenciją“, – paaiškino J. Juškaitė.
Testo neatliko nei vienas kandidatas iš Vytauto Sinicos vedamo Nacionalinio susivienijimo, Petro Gražulio (rinkimuose nedalyvauja) Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų), Eduardo Vaitkaus vedamos Lietuvos liaudies partijos, Živilės Pinskuvienės vedamos Lietuvos regionų partijos, Viktoro Uspaskicho vedamos Taikos koalicijos, Remigijaus Žemaitaičio vedamos partijos „Nemuno aušra“, Waldemaro Tomaszewskio vedamos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos.
Iš Socialdemokratų ir Lietuvos žaliųjų partijos testą užpildė po 10 kandidatų, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – 3, Artūro Zuoko vedamos partijos „Laisvė ir teisingumas“ – 1, Sauliaus Skvernelio vedamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – 3, Ingridos Šimonytės vedamos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – 8, Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamo Liberalų sąjūdžio – 6 kandidatai.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.
Per "debatus" mėginama teigti, kad iškrypėliai turi [teisę] susituokti ir net įsivaikinti.
Tačiau, nekalbama apie vaikų [teisę] NEBŪTI ĮVAIKINTAIS iškrypėlių. - kada bus kalbama apie tai? XI
