Statistika įsimylėjėliams negailestinga – amžiną meilę prisiekia, bet savo pažadą ištesi praktiškai tik kas antra pora. Visos kitos anksčiau ar vėliau dėl įvairiausių priežasčių palūžta.
Sutaria dėl turto
Skyrybų atveju įprastai sutuoktiniai skirtingais keliais pasuka su didžiuliais barniais ir meilę pakeitusia neapykanta. Ypač daug kivirčų kyla, kai tenka pasidalyti per santuokos metus įgytą turtą.
Teisininkai tvirtina, kad turtiniai klausimai įžiebia didžiausius ir karščiausius barnius. O nuo jų prasideda ir įvairiausi ginčai, ir manipuliacijos. Pavyzdžiui, nepasitenkinus po skyrybų „atsikąstu“ turto gabalu, pradedama grasinti neleisti matytis su vaikais.
Panevėžio miesto 9-ojo notarų biuro notarė Rūta Rastenienė patikino, kad kultūringesnės, greitesnės ir be didelių pykčių skyrybos įmanomos – tam praverčia iki santuokos ar po jos sudaryta sutartis. Tada turtinius klausimus vyras ir žmona aptaria draugiškai iš anksto, tad užbėga įvairiems nesusipratimams už akių.
Notarė patvirtino, kad ikivedybinės ir povedybinės sutartys nėra populiarios, tačiau kasmet jų sudaroma vis daugiau.
„Panevėžyje per metus pas vieną notarą vedybinių sutarčių sudaroma vos keletas. Galbūt situacija kiek kitokia Vilniuje ar Kaune. Tačiau tokios sutartys mūsų šalyje nėra populiarios. Tikriausiai todėl, kad įsimylėjusiems žmonėms atrodo, jog turtą dalytis yra negražu, lyg ir prieštarauja kilniems jausmams. Tačiau meilė ir piniginiai reikalai – skirtingi dalykai, todėl nereikėtų jų painioti. Ne paslaptis, kad meilei praėjus prasideda didžiuliai pykčiai, į ginčą įsivėlę besiskiriantieji bylinėjasi po kelerius metus“, – „Sekundei“ teigė teisininkė.
Neištikimybės neįtraukia
Pasak R.Rastenienės, vedybine sutartimi sutuoktiniai išsprendžia tik turtinius klausimus: nustato turtines teises ir pareigas susituokus, po skyrybų ar gyvenant atskirai. Lietuvoje vedybinė sutartis sudaroma tik dėl turtinių sutuoktinių santykių, pavyzdžiui, dėl tarpusavio išlaikymo, vaiko mokslo apmokėjimo, dalyvavimo tenkinant šeimos reikmes, įsigyjant turtą.
Sutuoktiniai iš anksto gali numatyti, kieno nuosavybėn atiteks iki santuokos ir gyvenant susituokus įgytas turtas. Notaro patvirtinta vedybinė sutartis būtinai turi būti įregistruota Vedybų sutarčių registre.
„Atėjusiesiems pas notarą meilė tikrai netrukdo. Tiesiog sutuoktiniai draugiškai sutaria turtiniais klausimais. Praktiškai visi apsilankantieji jau puikiai žino, ko nori. Notaras tik turi žiūrėti, kad sutartis atitiktų įstatymus, kad nebūtų vienpusiška, kad nė vienas sutuoktinis nebūtų labai nuskriaustas. Beje, vedybinę sutartį pas notarą galima nutraukti abipusiu sutarimu. Jei ją nutraukti nori vienas iš sutuoktinių arba pageidaujama sutartį pakeisti, tą galima padaryti tik teismine tvarka“, – sakė pašnekovė.
Notarės teigimu, iš esmės visos sudaromos sutartys yra panašios. Lietuvoje sudaromose vedybų sutartyse, skirtingai nei kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, neleidžiama numatyti kokių nors sankcijų dėl neištikimybės. Į vedybų sutartį neįmanoma ir įtraukti punkto, kuris išspręstų vaikų auginimo klausimus po skyrybų.
„Vedybine sutartimi sutuoktiniai gali siekti apsaugoti save ar šeimą turtiniu atžvilgiu, bet ne moraliniu. Pavyzdžiui, galima apsaugoti šeimą nuo būsto netekimo, jei vienas iš sutuoktinių prasiskolintų. O vaiko auginimo klausimus sprendžia teismas. Neištikimybės atveju teisėjai gali nustatyti moralinę žalą. Vedybinėje sutartyje tai nesprendžiama, nors tokių pageidavimų būna. Tiesiog sutuoktiniai prisižiūri užsienio filmų ir patys užsinori tokius punktus į sutartį įtraukti“, – patikino R.Rastenienė.
Išvengia manipuliacijų
Notarė patikino, kad daugiau informacijos apie vedybinę sutartį sulaukę lietuviai ją sudaryti susigundytų kur kas dažniau. Esą kol kas tiesiog trūksta atitinkamo švietimo: poros nesupranta, kad sutartis su jausmais, meile ir išankstinėmis skyrybų prognozėmis nieko bendra neturi. Todėl ikivedybinių ir povedybinių sutarčių pageidauja dažniau labiau išsilavinę vyrai ir moterys. Beje, įprastai vienas iš sutuoktinių būna gana pasiturintis arba ketina įsigyti didelį turtą.
„Sunku pasakyti, vyras ar moteris būna vedybinės sutarties sudarymo iniciatorius. Pavyzdžiui, turtingas vyras gali siekti skyrybų atveju apsaugoti savo turtą, o jo sutuoktinė gali norėti vedybine sutartimi apsisaugoti, kad neatsidurtų gatvėje. Tokios diskusijos paprastai prie notaro jau nebevyksta, pora ateina sutarusi. Galima pasakyti, kad dažniausiai vedybines sutartis sudaro išsilavinę žmonės, pasiturintys verslininkai ir tie, kuriems jau teko patirti skyrybas, kurie jau turi skaudžios patirties, nes pagal amžiaus vidurkį vedybines sutartis sudaro 30–40 metų sutuoktiniai“, – kalbėjo R.Rastenienė.
Justė BRIEDYTĖ
