Socialinių įmonių savininkai save pateikia kaip darbuotojų interesų gynėjus ir aiškina, jog nėra garantijų, kad sugriovus veikiančią sistemą naujoji veiks efektyviai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija radikalios reformos vykdyti neskuba.
Gali sulaukti protestų
Seimas netrukus gali sulaukti naujų protestų - panašių į šį, nes dėl lėšų trūkumo ketinama keisti socialinių įmonių finansavimo tvarką.
Neįgaliųjų socialinės integracijos sistema Lietuvoje nuo du tūkstančiai ketvirtųjų vystėsi tokiais tempais, kad aštuonioliktais metais jai būtų prireikę daugiau nei trisdešimt milijonų eurų. Baigėsi net Europos Sąjungos fondų lėšos.
Visuomenė neįgaliųjų įdarbinimo problemą bandė spręsti lėšas nukreipdama socialinėms įmonėms, jų jau virš šimto aštuoniasdešimt,
Tačiau jos įdarbina tik aštuonis tūkstančius žmonių. Lietuvoje dirba tik trečdalis neįgaliųjų.
Mažins galimybes rasti darbą?
Dalis Seimo narių teigia, kad sistema išsigimė ir ją reikia reformuoti.
„Jeigu mokesčių mokėtojai savo mokesčiais remia neįgaliųjų įdarbinimą, tai, turbūt, norėtų, kad kuo daugiau tų neįgaliųjų dirbtų, bet vaizdą, kurį mes matome, matome gana statišką, iš tikrųjų žmonių, kurie dirba socialinėse įmonėse skaičius auga lėtai, tuo tarpu lėšų poreikis auga labai sparčiai“, – sako Seimo narė Ingrida Šimonytė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo subsidijas atlyginimams nuolatos skirti tik turintiems sunkią negalią. Tai kirstų per socialinių įmonių verslo modelį, nes dauguma jų rankų darbui samdo vidutinį ar mažą neįgalumą turinčius žmones.
Neįgali socialinės įmonės darbuotoja atkerta, kad laikinos subsidijos tik mažins neįgaliųjų galimybes rasti darbo.
Socialinės įmonės ragina viena kita veikti, kad neišnyktų. Jos stengiasi pateikti save kaip visų neįgaliųjų interesų gynėjas.
Pasak kardinalios reformos šalininkų, galutinis taškas būtų sistema, kai neįgalieji turi visas galimybes įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, kaip šis kasininkas, dirbantis RIMI.
Penkerių metų plane - permainos
Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki pavasario turi parengti naują koncepciją, kurios esmė – pinigai ne socialinėms įmonėms, o žmonėms su negalia pagal individualius poreikius. Įmonės gautų tik kompensacijas už darbo vietų pritaikymą, ligos dienas ar ilgesnes atostogas.
Panaikinti visas kliūtis ministras žada tik per penkerius metus.
Kol vyksta viešųjų ryšių mūšiai dėl socialinių įmonių likimo, Kotrynai galimybės įsidarbinti teks palaukti.
Galima suprasti socialinių įmonių darbuotojų nerimą dėl ateities, tačiau akivaizdu ir tai, kad dabartinė socialinės integracijos sistema didžiajai daliai Lietuvos neįgaliųjų įsidarbinti galimybių nesuteikė.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
