Parlamentarai jau gerą pusmetį neprisiruošia nors šiek tiek padidinti varganos kompensacijos už kuro išlaidas neįgaliesiems. Tačiau, artėjant rinkimams, ketinama dar labiau plėsti lengvatas už naudojimąsi viešuoju transportu sveikiems ir dirbantiems žmonėms.
Vakar Seimas iš dienotvarkės ir vėl išbraukė klausimą dėl Transporto lengvatų įstatymo pataisų, kuriomis buvo siūloma padidinti neįgaliesiems kompensacijas už įsigyjamus degalus. Prie Seimo ketinusi piketuoti grupė negalią turinčių žmonių ir vėl liko it musę kandę.
Piketuoti prie parlamento ketinusios Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Inga Filipovič naujienų portalui „Balsas.lt“ sakė: „Jau trečią kartą žmonės su sunkiomis fizinėmis negaliomis renkasi prie Seimo. Jaučiamės, kaip kokie kvaileliai“ .
Pasak jos, dabar žmonės, turintys pirmos ir antros grupės invalidumą, gauna ketvirtadalio MGL dydžio išmokas automobilių kurui įsigyti, kitaip sakant – 37,5 lito. Ši išmoka nesikeičia nuo 2000 metų pabaigos, nors degalų kainos nuo to laiko pakilo daugiau nei du kartus. Norėjome prašyti, kad ir kompensacija būtų padidinta nors du kartus, tačiau nuo praėjusių metų pabaigos šis klausimas taip ir nepajudėjo iš vietos“, sakė asociacijos atstovė. Pasak jos, neįgalieji tikisi, kad šį klausimą pagaliau išspręs ketvirtadienį.
Tačiau, artėjant Seimo rinkimams, daugėja sveikų ir dirbančių žmonių, kuriems politikai, nepaisydami Susisiekimo ministerijos, savivaldybių ir vežėjų nepasitenkinimo, ketina taikyti vis naujas lengvatas už naudojimąsi visuomeniniu transportu. Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms transporto lengvatas slaugytojams ir socialiniams darbuotojams. Vien tokioms lengvatoms prireiktų dar 5,7 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų. Kai kurie Seimo nariai siūlė kompensuoti kuro išlaidas į darbą savo transportu vykstantiems mokytojams ir gydytojams.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas naujienų portalui „Balsas.lt“ sakė, kad siūlymai dėl įvairių transporto lengvatų trečiadienį dar kartą buvo svarstyti komitete. Parlamentaras pripažino, kad dabartinė lengvatų ir kompensacijų sistema nėra normali.
Esant tiek lengvatų gavėjų, tuos pinigus galbūt ir išdaliname ne tiems, kam iš tikrųjų jų labiausiai reikia“ - pripažino politikas.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, dabar transporto lengvatomis dabar gali naudotis kone trečdalis šalies gyventojų – 1 300 000 žmonių. Joms kompensuoti iš biudžeto skiriama apie 200 mln. litų. Nepaisant to, vežėjai ir toliau skaičiuoja nuostolius. Vien asociacijos „Linava“ nariai pernai jų patyrė daugiau nei 50 mln. litų.
Ketinimai plėsti kompensacijas nedžiugina ir savivaldybių, kurių dauguma nepajėgios laiku atsiskaityti už lengvatas su vežėjais. Bene prasčiausia padėtis Vilniuje, kurioje skolos miesto autobusų ir troleibusų parkams viršija 70 mln. litų. Nors savivaldybė skiria šioms įmonėms 104 mln. litų, realus jų poreikis yra dar beveik 80 mln. litų didesnis.
Vilniaus meras Juozas Imbrasas žiniasklaidoje yra sakęs, kad, minėtose vežėjų įmonėse susiklosčius kritiškai padėčiai, lėšų joms teko skirti ir iš miesto biudžeto, ir iš paskolų. Vis dėlto meras pripažino, kad kol kas miestas negali visiškai atsiskaityti su vežėjais.
