Nėra dienos, kad neįgaliųjų klube „Dvasinė šiluma“, šiuo metu įsikūrusiame buvusioje vaikų poliklinikoje Varpo gatvėje, nebūtų žmonių.
Prieš dvejus metus, kai vaikų ligų gydytojai išsikėlė į Šiaulių centro poliklinikos patalpas, ten vietos „Dvasinė šilumai“ ir nebeliko. Varpo gatvėje klubas gyvuoja jau dvejus metus, tačiau visi puikiai žino, jog patalpos bus pradėtos remontuoti čia steigiamam Dienos centrui, ir vėl kurtis reikės kitur. Kur – neaišku...
Baimė likti be pastogės
Prieš dvylika metų įsikūrusį klubą „Dvasinė šiluma“ šiuo metu lanko 57 žmonės. „Insultų, infarktų, stresų, gyvenimo negandų, kasdienės įtampos palaužti ir sielos ramybę praradę žmonės esame“, – prisistato klubo nariai. Žmonės grūdinti ir įpratę, kad bus neišklausyti, nesuprasti ne tik tada, kai po vieną sprendžia problemas. Anot pirmininkės Laimos Vitienės, kitomis ligomis sergantieji, susibūrę į klubus ar draugijas, puikiai žino, kad taip bus lengviau spręsti problemas, organizacijos balsas visada stipresnis, nei vieno žmogaus.
„Mums visada durys užsitrenkia, kai pasakome, kad esame psichine negalia sergančiųjų klubas“, – sako L. Vitienė, kuriai bene dažniausiai tenka rūpintis klubo rūpesčiais.
Varpo gatvėje esančiame pastate, kur prieš dvejus metus uždaryta vaikų poliklinika, jau dvejus metus gyvuoja tik klubas „Dvasinė šiluma“. Tiesa, langų rėmai supuvę, patalpos neremontuotos, tiesa, nėra kambariukuose ir elektros, dieninė šviesa dega tik koridoriuje. Bet tuo klubo nariai nesiskundžia – žmonės džiaugiasi, kad turi kur susirinkti, turi galimybę bendrauti, nes dažnas vienišas, slegiamas nerimo, varginamas kitų psichikos problemų. Žmogui reikia susitikti su žmogumi, o dar geriau, kai tas žmogus – likimo draugas, kuris supranta, pataria ir paguodžia.
Eina kaip į... darbą
„Mes daug kalbamės, dainuojame. Norite, padainuosime klubo himną?“ – vienas per kitą pasakoja žmonės, paklausti apie veiklą.
Ir netrukus jau visi sėdi aplink stalą, ant kurio buvusius arbatos puodelius netrukus pakeičia rankdarbiai, ir uždainuoja: „Būkim stiprūs, būkim kantrūs visada... Kviečiame į savo būrį, kas daug rūpesčių dar turi...“
Žmonės pasakoja, kad patys sukūrė himną, padedami muzikos vadovo. Šiuo metu dainą mėgstančius į būrį sukviečia muzikos vadovas Vytautas Seilius. „Mes ir aprangą pasirodymams esame pasisiuvę“, – kalba klubo narė Vitalija, kurios rankose – siūlų kamuolys.
Vieni suka siūlus, kitų rankose virbalai juda: kojines, šalikus mezga, dar kitų rankose vąšelis siūlų kilputes narsto. Daugiausia dėmesio – iš klevo lapų rožių puokštes sukantiems klubo nariams. Nupurkš plaukų laku iš klevo lapų susuktus rožės žiedus – ilgiau puokštė laikysis.
„Mes čia einame kaip į darbą, nes sunku namie visą dieną būti“, – kalba klubo nariai ir pasakoja apie dekupažo techniką, piešinius, įvairius kitus rankdarbius, kurių pilnos lentynos, stalčiai, spintelės. Šie rankdarbiai dažnai keliauja į parodas, pristato žmonės darbus ir mugėse, parduoda, nes dažno rankdarbiai – ypač dailūs.
Tinkamų patalpų nepasiūlo
Jau ne kartą klubo pirmininkė Laima Vitienė varstė Savivaldybės duris dėl patalpų, nes „Dvasinė šilumos“ nariai gali likti be pastogės jau iki Naujųjų metų. „Anksčiau mums buvo pasakytas terminas – iki balandžio mėnesio, nes bus pradėtas pastato remontas“, – pamena pirmininkė. Tačiau pastatas nebuvo pradėtas remontuoti, ir dabar duotas neribotas terminas, tačiau jis baigsis tą pačią dieną, kai prasidės pastato remontas.
„Ne kartą kreipiausi į Savivaldybę, bet nieko konkretaus niekas nepasako“, – baiminasi pirmininkė, kad likimo draugai gali likti be pastogės. O tai reiškia, kad klubas gali iširti ir žmonės bus palikti likimo valiai.
Nieko konkretaus pasakyti negalėjo ir Šiaulių savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Gytis Skurkis, pirmiausia suabejojęs dėl to, ar galima šiam klubui skirti patalpas, nes klubas, jo žiniomis, neturi lėšų susimokėti už komunalines paslaugas. „Mes mąstome įvairius variantus“, – tvirtina G. Skurkis, tačiau siūlyti variantai jiems netinkantys. Pasak vedėjo, buvo siūlyta įsikurti buvusios Gytarių mokyklos patalpose, bet klubo nariai teigia – per toli. Siūlytos ir patalpos Stoties gatvėje, kur įsikūrusi Socialinių paslaugų centro Paramos tarnyba. Joje glaudžiasi ne vienas sergančiųjų klubas, tačiau glaustis tenka tose pačiose patalpose, kaip ir kiti ligoniai. Vėl nepriimtina. „Dar ieškosim“, – patikino vedėjas.
Iki šiol, kai „Dvasinė šiluma“ glaudėsi po Šiaulių centro poliklinikos stogu, ir už komunalines paslaugas mokėdavo poliklinika. Dabar, kai Šiaulių centrinėje poliklinikoje įsikūrė ir vaikų ligų gydytojai, situacija pasikeitė.
Prieš dvylika metų psichikos ligomis sergančiųjų klubas kūrėsi entuziastų dėka, rinkosi vieni kitų butuose. Vėliau padėjo Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro socialiniai darbuotojai, koordinavę ir klubo veiklą. Medikai skaitydavo paskaitas, rengdavo užsiėmimus, nes tai – puiki ligonių reabilitacija.
Centro poliklinikos užimtumo kambario, kuriame dešimtmetį glaudėsi ligoniai, sergantys psichikos ligomis, pasak Psichikos sveikatos centro vadovės psichiatrės Laimos Šėporaitienės, veikla kita, todėl ligonių klubui teko ieškoti kitų patalpų. Pasiūlytos laikinos patalpos. „Nė vienoje gydymo įstaigoje nesiglaudžia ligonių organizacijos, nes klubinė veikla vyksta kitur. Remdami psichikos ligonius mes tarsi diskriminuojame sergančiuosius kitomis ligomis“, – sako L. Šėporaitienė ir siūlo glaustis ten, kur ir kitomis ligomis sergantieji glaudžiasi. „Šiems ligoniams daug sunkiau derintis su kitais, juos daug labiau gąsdina pokyčiai, naujovės, galvojimas, kad jiems galima daugiau nei kitiems, tačiau klubas tam ir yra įsikūręs, kad ligoniai mokytųsi jausti ribas, mokytųsi bendradarbiauti ir bendrauti su kitais“, – kalba gydytoja.
Psichikos ligonių situacija pasikeis, kai Varpo gatvėje esančiose patalpose, kuriose šiandien ir glaudžiasi „Dvasinė šiluma“, bus įkurtas „Dienos stacionaras“, kuriame bus teikiamos medicinos ir reabilitacijos paslaugos sergantiems psichikos ligomis. „Ir „Dvasinės šilumos“ klubo nariai galės naudotis šiomis paslaugomis, o mes, gydytojai, visad palaikome ir skatiname pacientų klubų veiklą, nes ji skatina iniciatyvą, skatina įgyti socialinių įgūdžių, pasitikėjimo savimi“, – teigia psichiatrė.
Deja, patys pacientai realios išeities nemato – tik skirstytis kas sau. Tokiu atveju, visi žino, plūstelės lankytojai, varginami psichikos negalios, į visas institucijas, kur sprendžiamos ne tik patalpų teikimo problemos. Kasdienei veiklai ir bendravimui reikalinga pastogė, dėl kurios ir minami keliai.
Zita KATKIENĖ
