Signatarų klubo deleguota Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo narė Zita Šličytė savo kalboje kritikavo liberalias koalicijoje esančias partijas, piktinosi, kaip pati sakė, „Lietuvos homoseksualizacija“. Dėl to dalis valdančiųjų ir signatarų trumpam net išėjo iš salės, o kai kurie signatarai paskelbė paliekantys ir patį Signatarų klubą. Bet be pykčių ir susiskaldymo praėjo paprastų gyventojų minėjimas ir eitynės Gedimino prospektu – juos suvienijo ne tik mūsų trispalvė, bet ir karą kenčiančios Ukrainos vėliavos.
Nepriklausomybės atkūrimo diena šiemet kitokia, nei ankstesniais metais. Vytautas Landsbergis sako, kad šiemet ji sutampa su lemtinga valanda visai Europai, po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
„Dabar grėsmė iškilusi civilizacijai. Ar išliks žmoniškumo civilizacija, ar smurto ir pažeminimo civilizacija“, – sakė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Ukrainos kova prieš okupantą, iš kurio Lietuva išsivadavo prieš 32-ejus metus, ypatingo dėmesio sulaukė ir oficialiame minėjime parlamente.
„Šiandien mes visi esame ukrainiečiai. Nes visų mūsų gyslomis teka laisvės kraujas“, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tačiau vienybė karo Ukrainoje akivaizdoje netrukus išgaravo į tribūną kalbos sakyti stojus Signatarų klubo narei Zitai Šličytei.
„Lietuvą valdo teisiamųjų suole sėdinčios politinės partijos. Nuteiskite pagaliau. Arba išteisinkite. Ir apmaudu, kad politikos madas dabar diktuoja palaidą gyvenimo būdą propaguojanti Laisvės partija“, – kalbėjo Signatarų klubo narė Zita Šličytė.
Šličytė sakė, kad alkoholis, narkotikai, medikamentiniai abortai ir lyties pakeitimai nestiprina tautos dvasinės ir fizinės sveikatos.
„Pernai Kauno miesto Laisvės alėja žygiavo įvairiaspalvis homoseksualų paradas. Vilniaus Vingio parke mitingavo daugiatūkstantinis šeimų… — Mes paliekam salę, taip negalima daryti! Ar dar žodžio laisvė demokratinėje Lietuvoje galioja? Kam nepatinka mano kalba, prašom, išeikite“, – kalbėjo ji.
Šličytė pasipiktino, kad žiniasklaidoje homoseksualų eitynės Kaune pateiktos kaip grožio ir gėrio fiesta, o „Šeimų sąjūdis“ prilygintas tamsuoliams. Tuomet iš savo vietų pakilo dabartiniai valdantieji, ir kai kurie signatarai.
Tokia ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija jau turi ir, be abejo, turės ateityje neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui.
Salę paliko kai kurie ambasadoriai, iš ministrų sėdėti liko tik trys – Anušauskas, Kreivys ir Kairys. Išėjo ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„O kodėl turiu sėdėti ir klausyti kalbas, kurios man yra nepriimtinos? Tiesiog man tai, kas buvo pasakyta, nepriimtina, ir aš išėjau“, – sakė Ingrida Šimonytė.
„Labai gaila, kad neapykanta sklinda tokią šventinę dieną ir per tokį ypatingą laiką, kada vyksta karas. Pažeminti kitą, vis dar yra kam normalu“, – sakė Aušrinė Armonaitė.
„Jinai buvo skaldanti, jinai buvo įžeidžianti žmones, ir žmonės tie, kurie buvo atstovaujami salėje. Tai aš tokiam veiksmui negaliu pritarti“, – komentavo Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Šličytė nėra Nepriklausomybės akto signatarė, tačiau Signatarų klubui priklauso, kaip Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narė, nors ja tapo balandį, kai Nepriklausomybės aktas jau buvo priimtas.
„Dabar jau daugelis mano kolegų išsiuntė messenger pareiškimus, kad mes iš to klubo išeiname, mes esame laisvi ir tai yra atsakas mūsų į antivalstybinę provokaciją, į valstybinės šventės pažeminimą, nes tai yra apogėjus to, kas vyko Sausio 13-ą, kas vyko Vasario 16-ą, o dabar jie užėmė Seimo tribūną“, – reagavo Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė.
Vis tik baigus kalbą Signatarų klubo atstovei, išėjusieji į salę sugrįžo. Už nuopelnus saugant Lietuvos laisvę, žurnalistui Antanui Seikaliui po mirties buvo įteikta skulptūra „Laisvės žinia“.
„Kovo 11 turbūt yra kaip tik atsakymas į tą sunkią situaciją, kur pasaulis šiandien seka. Žmonės nori laisvės, žmonės kuria laisvėje, ir bet kokia primesta prievarta yra tiesiog pasauliniu mastu atmestina. Lietuva yra geriausias pavyzdys, kad laisvas žmogus, laisva tauta, yra tas idealas, dėl kurio mes gyvename“, – sakė Prezidentas Valdas Adamkus.
Bet gerokai daugiau vienybės buvo šalia Seimo, keliant Baltijos valstybių vėliavas.
Jau tradicija tapusios eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ dedikuotos Ukrainai. Šimtai žmonių Gedimino prospektu nešini dviejų šimtų metrų Lietuvos ir tokio pat ilgio Ukrainos vėliavų juostomis keliavo link Katedros aikštės, ir mielai dalijosi savo nuotaikomis.
Ukrainai tautiečiai linkėjo ramybės ir taikos, o Lietuvai šventės proga daugiau vienybės. Tiesa, dažnas nė neslėpė dabar Lietuvos laisvė, atrodo, kaip niekada brangi.
„Išrinktųjų, tai šiandien laisvę norisi švęsti labiausiai per visą savo gyvenimą. Prieš tai tai buvo ta šventė tokia istorinė, simbolinė. Šiandien iš tikrųjų jaučiu, kad ji labai svarbi.“
„Vienybės, aš manau, kad šiuo metu labiausiai Lietuvai reikia vienybės, kad žmonės stotų petys į petį. Ranka į ranką.“
„Smagu, kad mes esam laisvi, bet nesmagu, kad kiti kovoja. Kad kitiems reikia ir žūti ir kovoti, ir vaikus, prarasti. Tikimės, kad ir kitiems pasiseks.“