Anot jos, kasmet registruotas nedarbas padidėja vasaros viduryje studijas baigusiems absolventams pradėjus darbo paieškas ir vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje pasibaigus laikiniems ir sezoniniams darbams, bei metų pradžioje padaugėjus besiregistruojančių savarankiškai dirbančių asmenų pagal verslo liudijimus.
Per karantiną registruoto nedarbo rodiklis padidėjo 2,5 proc. punkto – nuo 9,3 proc. kovo pradžioje iki 11,8 proc. pasibaigus karantinui, o liepos 1 dienos duomenimis, jis siekia 12,1 procento. Tačiau palyginti su ankstesniais metais, tarnyba pastebi nedarbo lygio sezoninius pakilimus ir nuosmukius.
„Tai – dėsningas ilgametis procesas. Vasara, o ypač – liepos mėnuo yra laikas, kai mūsų tarnyboje registruojasi studentai, profesinių mokyklų absolventai, moksleiviai. Tai toks specifinis laikotarpis. Kasmet liepą nedarbas didėja. Tas augimas yra stabilus, nuo 0,6 proc. iki 1 procento. Ir jis tikrai dar augs“, – pranešime sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Pasak jos, prie nedarbo augimo šiemet prisidėjo ir ekonominis nuosmukis: „Skaitine išmoka tai sudaro 1-2 proc., todėl galima teigti, kad tai yra nedarbas augantis dėl ekonominio nuosmukio ir situacijos.“
Be to, nedarbo rodiklius iš dalies didino ir paskirtos 200 eurų darbo paieškos išmokos, nes dabar pradėjo registruotis ir kiti, jau seniai darbo neturėję asmenys.
Įprastai kasmet balandį rinkoje fiksuojama išaugusi sezoninių darbų paklausa, o gegužę pasiekiamas pikas. Šiemet tik birželį atsivėrus paslaugų sektoriui didėjo sezoninių darbuotojų poreikis – darbdaviai įregistravo 1,9 tūkst. terminuoto darbo pasiūlymų – 21,4 proc. daugiau nei gegužę.
Darbuotojų poreikis birželį augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019-ųjų lygio. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, pernai – iš 29,8 tūkst. Daugiausiai pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai – 63 proc. Kas ketvirta (20,3 proc.) darbo vieta – pramonėje, statybos sektoriuje – 12 proc., žemės ūkyje – 4,7 procento.
