Vyriausybė nori suteikti teisę į draudimo išmokas darbuotojams, kurie apsvaigę patyrė nelaimingą atsitikimą, tačiau jų apsvaigimas neturėjo įtakos sveikatos sutrikimui ar mirčiai.
Antradienio posėdyje Ministrų kabinetas svarstys Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pataisas, kuriose liberalesnis požiūris į nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas, kai darbuotojas buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo kitų medžiagų.
Siūloma nedraudiminiais įvykiais laikyti tuos nelaimingus atsitikimus, kuriuos ištyrus nustatoma, kad juos lėmė būtent apdraustojo girtumas arba apsvaigimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, o ne netinkamos, nesaugios ir sveikatai kenksmingos sąlygos.
Šiuo metu už nelaimingus atsitikimus, į kuriuos darbuotojas pateko būdamas neblaivus ar kitaip apsvaigęs, draudimo išmoka nepriklauso.
Balandžio 29-ąją Konstitucinis Teismas išaiškino, kad teisės aktai, nepripažįstantys draudiminiais įvykiais nelaimingų atsitikimų darbe, kurie nors ir atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, tačiau įvyko apdraustajam apgirtus arba apsvaigus nuo narkotikų, prieštarauja Konstitucijai.
Pasak KT, Konstitucijai teisės aktai prieštarauja, kai nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lemia ne darbuotojo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos.
KT išaiškinimo prašė Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs klaipėdietės skundą dėl to, kad jos vyro mirtis nuo uždusimo laivo triume buvo pripažinta nedraudiminiu įvykiu, nes jo kraujyje rasta 0,46 promilės alkoholio (leistina riba - 0,4 promilės). Tyrimą atlikęs Teismo medicinos instituto atstovas nustatė, kad mirusiojo kūne rasta alkoholio koncentracija įtakos mirčiai neturėjo.
